Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Kur susiruošei?-paklausė Zayn.
-Kažkas šiaip tai turi dirbti,-suburbėjau.
-Tu sergi. Eik atgal į savo kambarį.
-Ne. Tu negali uždrausti man dirbti. Tiesa sakant tu man nieko negali uždrausti, bet šito labiausiai,-sukryžiavau rankas.
Jo motina piktai į mane žiūrėjo, bet manęs tai nejaudino. Tai ne jos reikalas.
-Gerai,-atsiduso.-Nuvešiu tave.
-Paskubėk,-sumurmėjau.
Jis tik pavartė akis nueidamas į svetainę, o jo mama taip ir liko stovėti.
-Nepatinki man,-suburbėjo.
-Patikėkit aš pati neskrajoju debesiais, kad tenka jumis matyti,-šypteliu.
-Kaip tu drįsti?-sušnypščia.
Nieko jai nesakau, nes prie mūsų grįžta Zayn.
-Galim važiuoti,-sumurma.
Apsiaunu savo batus bei pasiimu ploną striukę. Išėjus į lauką nusišypsau pamatydama, kad šiandien neįtikėtinai karštą. Norėčiau prie jūros. Senai ten buvau, o šiandien kai taip šilta mane ten traukte traukia.
-Kodėl šypsaisi?-paklausė Zayn vos mums išėjus pro vartus.
Nieko jam neatsakau. Aš pykstu ant jo dėl pakabučio ir dėl tų visų pažeminimų. Ne jau jis mano, kad toliau busiu tokia naivi ir juo pasitikėsiu?
-Jūsų mašiną pone,-vairuotas atidaro mums duris.
Įsėdu pirma, kol tuo tarpu Zayn kažką pasako vairuotojui. Apėjęs mašiną jis atsisėda taip pat gale. Atrėmusi galvą į stiklą galvojau apie naktį. Aš tikrai buvau lauke ir turbūt ten užmigau, bet kas tada mane parnešė vidun? Manau jei tai būtu Zayn jis klausinėtu manęs kodėl buvau lauke ir kaip ten patekau. Nedrįsau paklausti Zayn, nes bijau, kad taip išsiduosiu arba jis mane palaikys beprote.
-Deqiun aš atsiprašau, kad suplėšiau tavo pakabutį,-prabilo Zayn.
Suprunkščiau nieko neatsakydama. Kaip jis drįsta? Jis nepasigailėdamas suplėšė jį, o paskui sako atsiprašau? Tegul jis paspringsta savo tuo atsiprašymu.
-Deqiun?
-Nekalbėk su manimi Zayn. Abu žinome, kad tau nerūpiu nei aš, nei tas pakabutis,-sumurmėjau.
Skaudu, kai žinai, kad esi tik sandorio dalis. Noriu kuo greičiau patekti į savo darbą ir nors kuriam laikui atsiplėšti nuo jo. Pavargau nuo viso šito. Negaliu būti namuose, kuriuose manęs nereikia. Noriu namo. Noriu seno savo gyvenimo, kur nereikėjo būti kažkam po padu.
Zayn nieko daugiau nebesakė, bet įkyriai mane stebėjo. Visi tie dalykai sekina mane. Pastebėjau, kad pradėjau mažiau valgyti ir turbūt numečiau kelis kilogramus. Mano paakiai visada pajuodavę, o akis taip nebespindi. Ir viso to kaltininkai mano tėtis ir Zayn.
-Deqiun?-pajaučiau ranką sau ant kelio.
-Zayn ko tu nori? Aš nebegaliu daugiau to kęsti. Tiesiog darykite ką ten darote, bet bent nesikabinėkite,-atsidusau.
-Manai aš noriu viso to?
-Aš nieko nebemanau. Tiesiog, kai viskas baigsis aš išvyksiu,-patraukiau jo ranką.
-Nemanau, kad tai kažkada baigsis, Deqiun. Tik pasikeis situaciją. Tai kas tavęs laukia bus visam gyvenimui, bet jame manęs nebebus.
-Ką turi omeny?-susiraukiau.
-Nekreipk dėmesio,-atsiduso. -Kaip visada tas pats. Ar ilgai man teks būti toje nežinioje? Aš nebežinau ko man tikėtis jau. Viską ką aš žinau, kad neturiu nieko. Net mano tėvui neberūpiu,-susigraudinus tariau.
Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad viskas nesibaigs geruoju. Tas susitarimas nėra paprastas. Atsirado dar vienas veikėjas ir nežinau, kada jis pasirodys mano gyvenime ir ko man iš jo tikėtis.
-Tu rūpi savo tėvui, Deqiun. Viskas tik tavo labui.
-Nemeluok. Jam rūpi tik tas susitarimas, o ne aš. Neleisiu jums griauti mano gyvenimo.
-Tu negali pasipriešinti. Niekada negalėsi,-šyptelėjo.
Įėjusi į kavinę pamatau Melan. Tyliai prisliūkinau prie jos uždengdama akis.
-Spėk kas,-sukrizenu.
Melan pradeda cypti ir atsisukusi stipriai mane apsikabina.
-Kaip aš tavęs pasiilgau,-sumurmėjau.
-Aš tavęs irgi,-tyliai tarė man į plaukus.
Atsitraukusios viena nuo kitos plačiai nusišypsojome. Pasakius jai, kad einu persirengti nuėjau į kambariuką. Apsirengusi aprangą pasitvarkiau plaukus ir grįžau pas Melan.
-Eik priimk naują klientą, o paskui mes pasikalbėsime,-nusišypsojo.
Palinksėjau prieidama prie staliuko. Pasižiūrėjau į vaikiną atpažindama jį. Tai Alek.
-Labas,-šyptelėjau.
-Deqiun,-plačiai nusišypsojo.-Malonu tave matyti. Kurį laiką buvai dingusi, kiek minėjo Melan.
-Buvau apsirgusi,-padėdama jam menių tariau.-Ar norėtum ko nors iš karto?-paklausiau.
-Man mineralinio vandens.
-Tuoj bus,-linktelėjau nueidama.
Priėjau prie gėrimų šaldytuvo ir paėmiau mineralinio buteliuką. Įpyliau jo turinį į stiklinę ir nunešiau vaikinui.
-Ačiū,-padėkojo.-Aš jau žinau ko noriu.
Išsitraukiau knygutę ir rašiklį laukdama jo užsakymo.
-Man keptų koldūnų ir apelsinų sulčių,-šyptelėjo.
Užsirašiau jo užsakymą ir paėmiau menių. Nusišypsojusi jam nuėjau prie virėjų langelio ir padėjau užsakymą. Mačiau, kaip Mel nuneša kažkokiai senyvai moteriai užsakymą ir grįžtą prie manęs.
-Turiu naujieną,-įsišiepė,-ponas Jorder po pietų mumis išleis, nes mumis pakeis kitos merginos ir mes galėsime nulėkti prie ežero su Niall ir Alek. -Aš nežinau,-sumurmėjau.
Nenorėjai jai sakyti, kad mane kontroliuoją ir aš neturiu jokios galimybės jiems pasipriešinti. Zayn ir tėtis mane kontroliuoja, o aš kaip mažas drugelis nesugebu pasipriešinti, nes su per silpna.
-Deqiun, nagi. Aš matau, kad kažkas vyksta tavo gyvenime ir galbūt pabėgimas nuo viso to bus tau į naudą. Prašau, važiuok su manimi,-suzyzė.
Atsidusau leisdama jai suprasti, kad sutinku. Galbūt ji teisi. Man reikia pamaištauti ir pagaliau parodyti, kad galiu pastovėti. Nors daug kartu tai dariau ir vis nelaimėdavau, bet aš nenustosiu. Aš parodysiu, jog irgi galiu būti bloga, kaip ir jie. Mano gimtadienis jau neužilgo. Vos kelios dienos liko ir pagaliau busiu pilnametė. Nemanau, kad tai kažką pakeis, bet jau galėsiu daryti daugelį dalykų, kuriu negaliu dabar. Aš nepasiduosiu.
-Dieve, kaip džiaugiuosi, jog tu sutinki,-sukrykštė iš laimės apsikabindama mane.
-Turbūt esi teisi. Man reikia nuo to pabėgti.
-Turėsi man papasakoti viską kas pas tave dedasi. Tas Malik tikrai bus prisidėjęs,-suurzgė sukryžiuodama rankas.
Dar viena dalis ir baigsis ketvirtas skyrius!!! Komentuojame!!
