MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 8 DALIS

Girdėjau, kaip namo duris garsiai užsitrenkė ir atsitraukus nuo Luko nebemačiau Zayn.

-Atrodo mano brolis tau irgi jaučia šiltus jausmus,-prunkštelėjo.

Nieko jam nesakiau, nes pati esu pasimetusi. Tai kodėl jis elgiasi su manimi, kaip su tuščią vietą? Norėčiau su juo pakalbėti, bet žinau, kad jis man nesakys tiesos. Man viskas taip painiojasi, bet aš išsiaiškinsiu. Galbūt kvaila bus, bet stengsiuosi jam sukelti pavydą.

Dar karta žvilgtelėjau į Luką ir nuėjau kiek toliau ir atsisėdau ant suolelio. Čia graži vieta, bet toli nuo miesto ir aš žinau, kad tai dėl to, jog nepabėgčiau, nors ir nebandyčiau. Neapsimoka eikvoti savo energijos bėgti nuo padaro, kuris pasirodo yra mistinė būtybė. Aš vis dar bandau su tuo susitaikyti, kad mano gyvenimas pastatytas ant melo ir vilkolakių nesąmonių. Turėčiau dabar dirbti kavinėje, linksmintis su Melany, Niall ir Alek, taupytis pinigus koledžui ir džiaugtis, jog tėtis turi mergina. Įdomu ar jis vis dar su Andrėja ir ar ji nebuvo plano dalis.

Pakėliau galvą į dangų susiraugdama, kai ant kaktos nukrito lietaus lašas. Nenoriu sušlapti, bet ir grįžti į vidų nenoriu ir žiūrėti į tą merginą. Ji vos manęs nepasmaugė ir kas blogiausia likau kalta aš. Turbūt turėčiau su tuo susitaikyti, bet negaliu.

-Turėtum eiti vidun,-išgirdau šaltą Zayn balsą už savęs.

-Nenoriu, kad kalbėtum su manimi dabar,-sumurmėjau.

Nesulaukiau iš jo atsakymo, bet buvau pakelta nuo žemės ir atsukta į jį. Bandžiau pasitraukti nuo jo, bet jis laikė mano rankas nespausdamas, bet ir neleisdamas man išlysti iš jo gniaužtu. Pažiūrėjau į jo akis ir sustingau, kai jis pasilenkė prie mano lupų ir sulietė su savosiomis. Mintyse liepiau sau pasitraukti nuo jo, bet negalėjau pajudėti. Aš myliu šitą vyrą, nors jis ir nejaučia man to paties, bet kažkas visgi jame kirba dėl manęs.

Sugebėjau atsitraukti nuo jo ir priversti save susikaupti bei nebesvajoti apie jo lupas. Taip nėra gerai. Juk sakiau, kad neleisiu jam daugiau prie manęs lysti, bet vėl gi sulaužiau pažadą.

-Nesielk su manimi taip,-sušnabžda Zayn.

-O kaip man siūlai elgtis? Tu suteiki man vilčių, o tada jas sudaužai ir palieki lyg kokią šiukšlę. Kada suprasi, kad nesu žaislas? Ar bent nujauti, kaip man reikia jaustis, kai esu čia su tavo broliu, kurio net nepažįstu. Tikėjausi, kad man padėsi, bet tu tik išsigandęs atsitraukei leisdamas man suprasti, kad viskas kas buvo tarp mūsų yra tik tavo nesveikas žaidimas. Esi psichas, nenormalus ir prakeiktas šunpalaikis. Man gėda net mintyse prisipažinti, kad tave myliu,-sumurmėjau.

Mintyse save gyriau, kad neapsiverkiau. Stovėjau rimta veido mina ir atsilaikiau jo žvilgsniui. Jo akis buvo ryškiai žalsvos spalvos ir nors žinau, kad jis liūdnas aš vis tiek nepakeičiau savo pozicijos. Jis turi suprasti pagaliau, kad viską ir taip sugadino.

-Bet visgi mane myli ir negali to paneigti,-susiraukiau, kai jo žvilgsnis iš liūdno tapo į pašaipų.

Jis drįsta dabar tyčiotis? Kokio aukšto lygio jis padugnė?

-Aš ir neneigsiu, bet noriu, kad žinotum, jog tu esi irgi plano dalis ir tu taip pat prisidėjai prie mano gyvenimo sugriovimo. Tikiuosi ilgai gyvensi su šitą mintimi,-išrėžiau ir stumtelėjusi jį nuėjau į namą.

Pakėlusi akis pamačiau Luko ir Evelinos žvilgsnius suprasdama, kad jie viską matė.

PAGALIAU grįžau :D Iš tikro gali būti, kad vėl po kiek laiko negausite naujų dalių, neeees mano pc jau pjauna grybą, reikia taisyti.

Na dabar apie dalį! DRAMA TIME kaip visada. KOMENTUOJAME!

7