Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
PRAMERKIU AKIS IR apsidairau tamsioje patalpoje. Esu čia viena, kas mane neramina. Čia tamsu ir baugu, o tyla tik dar labiau viską pablogina. Pakilau iš lovos ir lėtais žingsniais vaikščiojau po kambarį ieškodama kokio jungtuko šviesai. Užkliuvau už kažko ir atsitrenkiau į sieną.
-Mėšlas,-burbtelėjau.
Rankomis pasirėmiau užčiuopdama rankeną. Letai ją palenkiau ir pravėrusi duris pamačiau menką šviesą, kuri spindėjo laiptų pradžioje. Keista, kad rūsio neužrakino. Lipdama laiptais stengiausi būti kuo tylesnė, bet nelabai kas sekėsi ypač tada, kai dėl per mažai šviesos nieko nematau. Nesuprantu, kur Zayn ir kas nutiko man prieš užmiegant. Tai buvo lyg koks verbavimas ar panašiai. Mano kūnas lyg valdomas jo valioje. Užlipusi laiptais apsidairau pamatydama, kaip kažkoks šešėlis dingsta svetainės link. Besibaimindama ėjau link svetaines tikėdamasi, kad čia Zayn, kuris nori tik pakvailioti.
-Zayn, pasirodyk. Man baisu,-tyliai pasakiau.
Mano rankos drebėjo vos man įėjus į svetainę ir per akliną tamsą nieko nematydama mažais žingsniukais ėjau link stalo stovinčio maždaug vidurį kambario. Krūptelėjau, kai išgirdau urzgimą, kuris buvo visai šalia manęs. Aš lėtai atsisukau pamatydama dvi spindinčias akis. Vilkas.
-Kudliau?-sušnabždėjau.
Nebuvau įsitikinusi ar čia jis, nes jis vis urzgė ir mane neramino tas faktas, kad jis negalėjo čia pakliūti. Negalėjau čia likti viena ir dar su vilkų, kuris nežinau ar yra maloniai nusiteikęs manęs nežudyti.
Aš lėtais žingsniais ėjau atgal, bet staiga jis šoko ant manęs. Paveikta adrenalino išvengiau jo puolimo ir pradėjau bėgti į antrą aukštą. Kelis kartus nugriuvau, bet nepasidaviau ir atsistojusi toliau bėgau, kol pasiekiau vonios kambarį. Greitai į jį įėjau ir spėjau užtrenkti duris, nes jis šoko ant manęs. Pasukau užraktą ir atsitraukiau, kaip tas padaras pradėjo daužytis į duris. Susigūžiau kampe verkdama ir bijodama mirties, kuri gali būti, kad mane pasiglemš. Noriu pas mama, noriu dingti iš čia. Nesuprantu, kur Zayn, kodėl jis mane čia paliko viena? Tas padaras vis daužėsi ir urzgė, o aš galėjau tik verkti ir tyliai maldauti, kad kas nors mane iš čia ištrauktu.
-Baik baik!-suklykiau kukčiodama.
Nežinau kiek dabar valandų ir kiek man dar reikės tai kęsti, bet aš noriu, kad Zayn mane apsaugotu. Bijau mirties, nežinau kas gali nutikti, kai manęs šiame pasaulyje nebeliks. Ar žmonės liūdės ar užmirš mane, kaip ir pusryčius, kuriuos valgė prieš savaite? Ar jie pasiges manęs, ar tiesiog užkasdami po žeme užmirš ir gyvens taip lyg niekada nebūtu manęs buvę? Pranykti, kaip dūmas, kaip pernykštis sniegas, kuris džiugino mažus vaikus, štai ko bijau. Bet tai ne viskas. Bijau to pomirtinio gyvenimo. Ar aš atgimsiu į kažką kito, ar liksiu rūko užgožtame pasaulyje? Mirtis-tai lyg mįslė, kurios niekas neįmins, kol nepateks ten. Niekas niekam nepapasakos, nes niekas iš ten negrįžta.
Paskendau tyloje, kuri mane gąsdino. Aš nebegirdžiu, kad kažkas daužytus į duris, ar urgztu. Buvo visiška tyla ir ji mane gąsdino. Pakilau nuo žemės ir lėtais žingsniais priartėjau prie durų. Priglaudžiau ausį prie durų ir klausiausi, bet nieko negirdėjau. Atsitraukusi pasukau užraktą, kad duris atsirakintu. Pravėriau jas, bet viskas skendėjo tamsoje. Įjungiau vonioje šviesą, kuri pagaliau atsirado ir pamačiau prie durų sukniubusi Zayn. Jis buvo visiškai nuogas ir drebėjo. Priklaupiau prie jo ir išsigandusi bandžiau apčiuopti jo pulsą, kuris ačiū dievui buvo.
-Zayn prašau pabusk,-pajudinau jį.
Mano ašaros krito ant jo peties ir aš nesuprantu kas čia po velniais vyksta. Man keista, kad Zayn čia guli nuogas, kai prieš tai čia buvo vilkas, kuris troško mano mirties.
-Deqiun,-išgirdau tylu Zayn balsą, kuris atrodo toks nusilpęs.
-Kas tau nutiko?-paliečiau jo skruostą ir nusivilkusi marškinius uždėjau jam ant klubu, kad nesimatytu, tai ko manau man nereikia matyti.
-Bėk. Bėk, Deqiun,-sušnabždėjo ir jo akyse kažkas suspindėjo.
-Kodėl? Zayn, kas vyksta?-išsigandusi tariau.
Jis susiraukė ir pajaučiau, kaip jis stipriai suspaudžia mano ranką. Sucypiau iš skausmo jausdama, kad jei jis dar paspaus perlauš man ranką. Greitai jį nustūmiau ir slinkdama žeme traukiausi nuo jo. Viskas kartojasi. Jam lūžo kaulai, kaip ir per sapną. Kas čia vyksta? Kas jis toks?
