MOONS (Z.M.)

6 SKYRIUS. 7 DALIS

-Aš žinau ką tu galvoji, žinau net apie ką svajoju,-suurzgė.

Buvau išsigandusi dėl jo elgesio. Kodėl jis tai daro? Jis atrodė lyg būtu koks nors maniakas, kuriam malonu matyti mane išsigandusia. Ir apie ką jis svajoja? Dabar suprantu, kad viskas nėra taip gerai, kaip galvojau. Visas jo švelnumas dingo kai mes grįžome į jo namus. Nuleidau galvą ir pažiūrėjau į savo pėdas. Ir kodėl jis visada turi viską sugadinti?

-Tu nežinai apie ką aš svajoju,-sumurmėjau.

-Oh tikrai?-nusijuokė.

-Taip,-linktelėjau.

Nebuvau visiškai tikra ar jis nežino to, bet rizikavau. Pakėliau akis į jį pamatydama, kaip jis spokso į mane su pašaipia šypsena ir tik dabar pagalvojau apie tai, kodėl jis tapo toks.

-Tu pasinaudojai manimi,-tyliai tariau pastebėdama, kaip jis suraukia savo antakius.

-Nenusišnekėk,-burbtelėjo prieidamas arčiau.

Dabar mūsų kūnus skyrė tik vienas žingsnis, kas iš tikro darė visa atmosfera nejaukia.

-Tai tiesa. Tu pasinaudojai manimi, todėl dabar taip elgiesi. Turėjau suprasti, kad esi toks... toks...

-Koks?-urgztelėjo.

-Toks niekšas. Apsukai mano naivią galvelę ir atėmei iš manęs vienintelį dalyką, kuris man buvo likęs!-riktelėjau pastumdama jį.-Toks buvo tavo planas?! Visiškai mane sužlugdyti?!

-Deqiun aš nepasinaudojai tavimi. Galbūt tau ir atrodo kitaip, bet tu manyje kažką prikeli. Nebuvo jokio plano atimti tavo nekaltybę.

-Tai kodėl taip elgiesi?! Kodėl skaudini mane ir tyčiojiesi?!-rėkiau.

Atbula ranką nusivaliau jau riedančias ašaras ir pakėliau ranką jam trenkti, bet jis ją pagavo ir pridėjo prie savo krūtinės kairės pusės.

-Jauti?-paklausė.

Pažvelgiau jam į akis nebepamatydama tos pašaipios šypsenos. Dabar buvo vaikinas, kuris praleido su manimi mano gimtadieni bežiūrint į žvaigždes.

-Ji visada plaka greičiau, kai būni šalia manęs. Nesvarbu koks aš piktas būnu ar bandau tave įžeisti, bet kai matau tave aš jaučiuosi keistai. Tu priverti mane norėti ant tavęs pykti, bet tuo pačiu ir vaidinti nevykusį romantiką per tavo aštuonioliktą gimtadienį,-nusijuokė.-Noriu pasakyti, kad aš nebenoriu daugiau būti plano dalis.

-Ką tai reiškia?-sutrikau.

Jis nieko nebesakė tik greitai nuo manęs atsitraukė. Norėjau paklausti jo dar karta, bet pro duris įėjo tėtis. Žinoma jis girdėjo, kad ateina jis.

-Ką judu čia abu veikiate?-paklausė piktai mus nužvelgdamas.-Ir kodėl tu su jo megztinių ir be kelnių?

-Tai ne tavo reikalas,-sumurmėjau išeidama iš vonios.

Girdėjau, kaip tėvas aiškinasi su Zayn dėl manęs, bet mane tai mažiausiai jaudino. Atsiguliau į lovą užsidengdama veidų pagalvę. Man būtinai reikia miego.

Prabudusi pirmiausia nuėjau į vonią nusiprausti ir persirengti į normalius rūbus. Džiaugiuosi, kad Zayn susiprato ir atnešė man dar miegant naujus rūbus. Negaliu visa laika vaikščioti su jo rūbais, nors man tai nekelia problemos. Keista, bet jaučiuosi jaukiai nešiodama juos.

Nusipraususi užsidėjau pilkus apatinius ir liemenuką. Turbūt tėtis atvežė naujų daiktų iš namų. Pagaliau susiprato. Apsirengusi išėjau iš vonios ir nusileidau į apačią. Namuose pernelyg tylu.

-Kas nors yra?!-pašaukiau, bet atsakymo neišgirdau.

Jie paliko mane viena namuose? Kokia šventė. Nuėjusi į virtuvę atsidariau šaldytuvą rasdama vegetariškos picos. Šioks toks maistas man. Išsiėmiau ją iš dėžės ir įdėjau į kepimo skardą. Įdėjusi ją kepti išėjau į lauką pažiūrėti ar nieko nėra. Prie vartų vėl stovėjo Tomas.

-Labas, kur visi dingo?-paklausiau prieidama.

-Nežinau panele, bet greitu metu ponas Malik turėtu grįžti,-informavo mane.

-Ačiū,-padėkojau ir grįžau į namus.

Gerai. Taip dar nėra buvę. Kodėl manau, kad kažkas nutiks vėl blogo? Nors čia nereikia manyti, dažnai taip būna. Nuėjau į virtuvę ir atsisėdau prie stalo pasiimdama kažkokį žurnalą. Pilvo apačios taip nebeskaudėjo, bet vis dar buvo keistas maudimas. Vos atsiverčiau žurnalą išgirdau, kaip atsidaro laukinės duris ir pasigirsta Zayn bei tėvo balsai.

-Jis atvyksta jos,-prabilo tėvas priversdamas mane sustingti.

Atvyksta jos? Jis atvyksta manęs?

TAIGI PASKUTINĖS ŠIO SEZONO DALIS! DAR BUS DVI TAIGI TIKIUOSI NENUVYLSIU!
Komentuojame!