Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nors abejoju ar kažkada buvau nustojus bijoti. Girdėjau, kaip jis perlipa išlaužtas duris ir sulaužyta lovą ir prieina prie lovos. Trumpam žvilgtelėjau į jį pamatydama, kad jis išsitraukia raktą ir pasilenkia prie mano kojų. Suinkščiau, kai jis atrakinęs kojas palietė žaizdas.
-Tai jis kvailys, ne tu,-sušnabždėjo.
Pažiūrėjau į jį ir liūdnai šyptelėjau. Man ir vėl norisi verktis. Neturiu draugų, neturiu rūpestingo tėvo ir dar gyvenimų pas žudiką vilkolakį. Skamba apgailėtinai, bet visas mano gyvenimas apgailėtinas tapo, kai čia atvykau. Tikėjausi susirasti darbą, draugų ir galbūt net vaikiną, o viskas gavosi kitaip. Esu kažkokio sandėrio dalis ir man niekas nieko nesako. Bet a6 turiu viltį. Noriu išvykti pas mama ir galbūt ten pabandyti susikurti naują gyvenimą, tik yra viena problema. Aš jaučiu kažką vaikinui, kuris net nėra žmogus ir kažkodėl manau, kad man jis irgi kažką jaučia.
-Neverk,-tyliai tarė ir priglaudė savo delną man prie skruosto.
-Tu klydai, aš jam nerūpiu,-sumurmėjau.
-Bet man už tai rūpi.
Mano širdis pradėjo greičiau plakti, kai jis tai ištarė. Aš jam rūpiu? Nekreipdama dėmesio į skausmą atsisėdau ir apsikabinau jį. Dabar esu įsitikinęs, kad jis manęs niekada nenuskriaustu būdamas žmogumi. Jis geras, tik kartais nemoka to parodyti.
-Zayn, kas manęs laukia?-pakėliau akis į jį.
-Tavo tėvas padarė klaidą ir dėl to kenti tu.
-Kokia? Kas per klaida tai yra, Zayn? Jau esi sakęs, kad jis kažką padarė.
-Tavo tėvas tave...
-Maliki! Tu pas ją?!-išgirdau tėvo rėkimą, kuris pertraukė Zayn nuo pasakymo ką mano tėvas pridirbo, kai aš dar nebuvau gimusi.
-Taip¡-atrėkė.
Neatsitraukiau nuo Zayn, kai tėtis atėjo, nes žinau, kad tai jį supykdys. Noriu, kad jis žinoti, kad man nerūpi jo liepimai. Žinau, kad jis nenori, kad įsimylėčiau, jis visada sakydavo, kad saugočiau savo laisve, bet viskas buvo ne dėl to.
-Kodėl ją atrakinai ir kas per velnias su tavo rankomis ant jos liemens?-suurzgė.
-Nuo kada manai galįs man aiškinti?-piktai tarė Zayn atsitraukdamas nuo manęs ir atsistodamas.
Tėtis keliais žingsniais paėjo toliau ir atrodė išsigandęs. Dabar Zayn atrodė lyg plėšrūnas, kuris netrukus puls ir tai man nepatinka. Žinant kas jis, man baisu, kad jis sužeis mano tėvą, nors ir koks jis pašlemėkas būtu. Skaudančiomis kojomis pakilau iš lovos ir paėmiau Zayn už rankos. Jis atsisuko į mane ir atsiduso pažiūrėdamas į mano tėvą.
-Daugiau nežiūrėsiu, kaip ji verkia ir kraujuoja dėl tavo kaltės. Jei Lukas taip nori jos tegul greičiau neša savo užpakalį čia, nes nebenoriu būti viso šito dalis,-šaltai tarė.
Sukandau lupą, kai jis patraukė savo ranką nuo manosios ir priėjo arčiau mano tėvo.
-Ji gyvens viršuje, o ne čia, kur tau vieta, aišku?-sušnypštė.
-Tebūnie,-sumurmėjo.
Zayn čiupo man už rankos ir išsitempė iš rūsio. Bijojau jam sakyti, kad man skauda kojas todėl tylėjau iki pat tol kol užlipome laiptais ir aš išleidau skausmo aimaną.
-Šūdas,-suburbėjo ir paėmė mane ant rankų.
-Atsiprašau,-tyliai tariau.
-Viskas gerai,-šyptelėjo.
Jo nuotaikų kaitos keičiasi kas minute ir tai kiek gąsdina. Nemoku jo perprasti ir net nežinau kaip. Jis toks... paslaptingas.
Mums nusigavus iki mano senojo kambario jis mane pasodino ant lovos ir liepė gultis.
