Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Ką čia veikėte?-įtariai paklausė nužvelgdamas, tiek mane, tiekZayn.
-Nieko,-sumurmėjau.
Net norėdama negaliu būti maloni su juo, tik ne po to, ką jis padarė man.
-Kaip laikaisi?-paklausė turbūt patikėjęs, kad nieko mes nedarėme.
Nieko jam neatsakiau tik pažiūrėjau į Zayn, kurio akis jau buvo natūralios spalvos. Įdomu ar tėtis žino apie Zayn sugebėjimą keisti akių spalvas? Nors, žinoma, kad žino, tik ar jis supranta į ką mane įvėlė? Aš negaliu ramiai išbūti prie jo, atrodo lyg manyje virtu jausmų sumaištis. Aš kartais nekenčiu jo, bet kai jis mane paliečia aš visiškai pasiduodu jam, nesvarbu, kaip paskui nukentėsiu.
-Prašau, kalbėk su manimi,-atsiduso Edvardas atsisėsdamas ant lovos.
Zayn greitai pasišalino iš rūsio palikdamas mus vienus dėl ko aš jo nekenčiu. Nenoriu dabar kalbėtis su tėvų, kuris mane nudrėbė čia ir tikisi, kad busiu jam dėkinga.
-Ko tu tikiesi?-suburbėjau pažvelgdama į jį.
-Kad suprasi mane ir nustosi priešintis. Tavo gyvenimas jau suplanuotas, negaliu jo pakeisti, net jei norėčiau, nors nenoriu. Geriau žinau, kas tau geriausia,-šyptelėjo.
-Negaliu patikėti, kad tu tas pats vyras, kuri vadinau tėvų,-sušnypščiau atsitraukdama nuo jo.-Eik iš čia.
-Dy...
-Nešdinkis!-surėkiau su ašaromis.
Edvardas atsiduso ir pakilęs nuo lovos greitai išėjo iš patalpos. Nebelaikiau ašarų ir sukukčiojau apsikabindama savo kelius. Aš nebegaliu būti tokioje aplinkoje ilgiau. Atrodo, kad tai mane varo iš proto ir kuo toliau tuo labiau aš noriu susiriesti į kamuoliuką ir pranykti visiškoje nežinioje. Noriu paskambinti savo mamai, kuri turbūt eina iš proto, nes negali susiekti su manimi. Galbūt ji bandė skambinti tėvui, bet abejoju ar jis atsiliepė. Jis tikrai nerizikuos tuo, kad mama čia atvažiuotu, nors tikiuosi ji supras viską ir atvyks manęs. Noriu išvykti iš čia ir palikti visus čia esančius žmonės užmarštyje. Galbūt būtu gaila dėl Melan. Ji pirma mano draugė čia ir tikrai žinau, kad galiu ją pasitikėti. Tikiuosi ji stipriai nesijaudina, nes dingau nieko nepranešus. Nežinau kas tiksliai nutiko ten, bet esu įsitikinusi, kad ten mačiau vilką.
PRABUDAU NUO KAŽKO švelnaus prisiliečiant prie mano odos. Jaučiau šilumą prie kurios nesusivaldžiusi prisiglaudžiau. Tai Zayn. Atpažinčiau jo kūną, net jei užmerktomis akimis turėčiau čiupinėti šimtus vyrų. Jis visada neįtikėtinai yra karštas, kas mane glumina, bet aš neturiu priekaištu. Žinoma, man kyla klausimas kodėl jis čia su manimi lovoje, bet abejoju ar jis man atsakys. Vis dėl to verta pabandyti.
-Kodėl esi čia?-tyliai paklausiau jo priglausdama savo skruostą prie jo krūtinės.
-Man patinka stebėti tave miegančia,-ramiu balsu tarė.
Buvau nustebinta jo atvirumu, bet aš labai dėl to džiūgavau. Retai jis būna toks atvirus, o dabar kai dar pasakė, kad jam patinka mane stebėti aš euforijoje.
-Stebėti? Dažnai mane stebi?-pakėliau galvą pažiūrėdama į jo akis, kurios švietė prieblandoje.
-Kiekviena naktį,-šyptelėjo.
Jaučiau, kaip mano skruostai nusidažo rausvai ir džiaugiuosi, kad jis nemato manęs gerai. Tai vis paguoda, nes nemėgstu būti sugėdinta, o ypač jo.
-Niekada nebūčiau pagalvojusi,-sukikenau.
Jis švelniai pirštais užkišo plaukų sruogą už mano ausies ir staigiu judesių užsikėlė mane ant savo kūno. Žiūrėjau į jo akis ir patogiau įsitaisiau susidurdama su jo tarpkojų. Girdėjau, kaip jis atsidusta iš malonumo ir neužilgo pajaučiau jo rankas sau ant užpakalio.
-Tu labai graži,-sušnabždėjo.
-Ačiū,-šyptelėjau.
Truputi pasislinkau į priekį, kad nesėdėčiau ant jo tarpkojo, ne tai buvo nejauku. Nenoriu jam duoti vilčių, kad ir kaip jis man patiktu. Aš ir vėl tai pripažinau. Žinau, kad mums nieko neišeitu, nes jis yra Zayn- paslaptingas vaikinas, turbūt turintis mergina. Pala. Mergina.
-Zayn, kas ta blondine iš nuotraukų?-paklausiau nulipdama nuo jo.
Nenoriu pyktis sėdėdama ant jo, o aš žinau, kad mes susipyksime. Taip visada būna. Toks jausmas, lyg būtume nelaimingoje santakoje.
-Kodėl turi būtent dabar to paklausti?-sumurmėjo.
Pasilenkiau prie lempos ir įjungiau ją truputi susiraukdama, kai šviesa apšviečia kambarį. Pasisukau į gulinti Zayn, kuris atrodė, kad yra pasiruošęs kovai su manimi.
-Todėl, kad kai dabar kažkas vyksta tarp mūsų aš noriu žinoti tai.
-Tau nebūtina nieko žinoti, bet juk tu esi tikra užsispyrėlė,-pavartė akis.
-Zayn, kaip manai ar man malonu taip jaustis, kai turiu įtarimų, jog turi mergina? Aš nežinau ko tu nori iš manęs, nes tu toks nenuspėjamas. Tu matei mane nuoga ir darei man dalykus, kurių niekas nedarė, o dabar tu lyg niekur nieko sakai, kad man nebūtina nieko žinoti? Ar dar yra tokių suskių, kaip tu?-suurzgiau pakildama iš lovos.
-Aš geriausias,-šyptelėjo man mirktelėdamas.
Jis per daug ramus ir tai mane siūtina. Jei jis rėktu manau aš apsiverkčiau ir viskas tuo pasibaigtu, o dabar jis drįsta mane erzinti? Jo nuotaikos kartais mane stebina.
-Tai turi mergina ar ne?
-Ne,-atsistojo ir priėjo arčiau manęs.
Jis žiūrėjo į mano akis ir kažkas jose suspindėjo. Jaučiau, kaip mano kūnas atsipalaiduoja ir aš sukrentu jo glėbyje be sąmonės.
