MOONS (Z.M.)

2 SKYRIUS. 9 DALIS.

Koks yra susitarimas, tarp mano tėčio ir Zayn?

-Ką čia darai?-išgirdau Zayn balsą.

Krūptelėjus atsisukau į jį.

-Valgyti,-pasakiau ir parodžiau į viryklę, kurioje kepė vištieną.

-Tu vegetarė, pati sakei,-susiraukė ir priėjo arčiau viryklės.

-Čia ne man. Aš pati valgysiu daržoves su bulvėmis,-truktelėjau pečiais ir toliau pjausčiau daržoves.

Jis nieko nesakė, bet jaučiau, kaip jis prieina prie manęs. Jo karštas kvėpavimas atsimušė man į plaukus, kas išmušė mane iš vėžių.

-Šūdas,-nusikeikiau, kai netyčia peiliu persipjoviau pirštą.

-Viskas gerai?-paklausė Zayn.

-Taip,-sumurmėjau.

Atsukau čiaupą ir pakišau piršta po vandenių nuplaudama kraują.

-Parodyk,-įsakė.

-Ten nieko nėra,-atsisukdama į jį pasakiau.

Jis čiupo mano ranką ir apžiūrinėjo sužeistą pirštą.

-Einam, užbintuosiu jį,-paliepė ir tiesioginė to žodžio prasme nusitempė mane į vonią.

Atsisėdau ant vonios krašto ir stebėjau jį. Jis išsiėmė vaistinėlė ir pritūpė prie manęs. Jis tikrai turi turėti mergina. Galbūt tai ta blondine iš nuotraukų?

-Nevaidink, kad tau rūpi,-prabilau ir jis atsidusęs pakėlė akis į mane.

-Man nerūpi, bet nenoriu, kad prikraujuotum visą namą,-pavartė akis.

Jam subintavus mano pirštą, aš net ačiū nepasakiusi nusileidau į apačia. Baigiau daryti salotas, todėl apsiėmiau bulvėmis. Nuskutusi jas, nuploviau ir įdėjau virti. Visa laika iš galvos neiškrito Zayn žodžiai. Jei jam nerūpiu, kodėl jis stengiasi mane apsaugoti? Ar nebūtu paprasčiau tiesiog palikti mane ramybėje?

Baigusi gaminti maistą, pasistiebiau paimti dvi lėkštes, bet jos man įsprūdo iš rankų ir nukrito ant grindų. Dabar tai tikrai man bus šakės.

-Kas čia nutiko?-štai ir prisistatė Zayn.

-Aš netyčia išmečiau lėkštes ant žemės,-tyliai pasakiau ir drebančiomis rankomis bandžiau surinkti šukes.

Jis pritūpė prie manęs ir padėjo surinkti šukes. Mano rankos vis drebėjo ir manau tai jis lengvai pastebėjo.

-Tu bijai?-paklausė, bet aš nieko neatsakiau.

Nežinau ar rankos dreba nuo baimės ar nuo jaudulio, kad jis nerėkia. Daugelio dalykų nesuprantu, kai jis yra šalia. Jis mane gąsdina bei kelia sunkiai paaiškinamas emocijas. Man sunku susikaupti, kai jis būna taip arti ir atrodo apsiverksiu, kai jo žvilgsnis susitinka su manuoju. Didžiąja laiko dali jis rėkia ant manęs ir šaltai elgiasi. Nesuprantu ką tokio padariau, kad manęs taip nekęstu. Neprašiau, kad mane saugotu.

-Tu drebi, Deqiun,-jis suėmė mano rankas ir tai privertė pakelti akis į jį.-Kodėl drebi?

-Nes bijau tavęs,-tyliai pasakiau baigdama rinkti šukes.

Išmečiau jas ir pažiūrėjau į savo užbintuota pirštą. Jaučiau verianti Zayn žvilgsnį, bet nesiruošiau pakelti galvos.

-Man laikas eiti,-tai paskutiniai jo žodžiai, kuriuos išgirdau prieš jam išeinant iš virtuvės.

Žiūrėjau į laikrodį ir skaičiavau kiekviena sekundę. Dabar buvo devynios vakaro. Kažkur name girdėjosi garsai lyg smūgiuotu į bokso kriaušę. Tai turbūt Zayn Tyliai išėjau iš savo kambario ir ėjau garso link. Nusileidau laiptais žemyn ir priėjau rudas duris. Palenkiau rankeną ir įėjau vidun. Tai turbūt rūsys, nes laiptai veda žemyn. Nusileidusi laiptais, pamačiau dideli ir sportui skirtais treniruokliais apstatyta kambarį. Vidurį buvo pakabinta bokso kriaušė, o prie jos pats Zayn. Jo kūną dengė tik sportinės kelnės, o nuoga krūtinė buvo visu gražumu.

-Negražiai elgiesi Eqiu,-prabilo ir atsisuko į mane.

Šūdas...