MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 6 DALIS

Susiraukiau suprasdama ką jis pasakė. Jis turi mergina? Bet juk sakė, kad neturi. Pažiūrėjau į duris, kai pro jas įėjo tapati šviesiaplaukė mergina iš nuotraukų. Pirma karta neturėjau ką jam pasakyti. Net nekenčiu negaliu pasakyti, nes visa, tai yra virš visko. Jis visa laika turėjo mergina, bet naudojosi manimi. Ar ji žino kas tarp mūsų buvo? Numanau, kad ne, nes kokia mergina galėtu būti su vaikinu, kai jis ją apgauna. Nuleidau žvilgsnį į savo rankas, kad paslėpčiau besikaupiančias ašaras. „Neverk, Deqiun. Neverk." Raminau save.

-Tu turbūt ta žymioji Deqiun,-prabilo mergina.

Ji pasišaipė iš manęs. Nieko jai nesakiau tiesiog pakėlusi galvą menkai šyptelėjau. Nenoriu pravirkti prieš ją, ji turbūt ir taip galvoja, kad aš kažkokia nevykėlė.

-Einam Evelina,-sumurmėjo Zayn.

Evelina? Esu girdėjusi tą vardą. Žinoma. Dar prisimenu. Zayn nužudė vyrą, nes jis nežinojo kur ji. Viskas taip painu, bet aš suprantu, kad man kištis į visą tai, neapsimoka. Aš baigiu pasiduoti, nors ir nenoriu.

-Koks jausmas pralaimėti?-nusijuokė mergina ir paėmusi Zayn už rankos nusitempė prie durų.

Ji dar karta į mane pažiūrėjo ir mirktelėjusi kartu su juodaplaukiu paliko kambarį. Vėl atsiguliau pažiūrėdama į lubas. Ar įmanomą taip sugadinti žmogaus gyvenimą, kad jis net norėtu mirti? Taip ir taip yra man dėl jo kaltės. Nesuprantu kodėl sapnuoju tuos sapnus. Atrodo, kad matau tai kas kažkada buvo, bet kodėl tai vyksta?

Išgirdau, kaip pro duris įeina Lukas. Man nereikia net įsitikinti, žinau, kad jis. Bijau, kad ką nors pasakyti, todėl lieku tylėti ir tikėtis, kad jis išeis leisdamas man pabūti vienai.

-Jau susipažinai su Evelina, Zayn mergina?-paklausė.

-Teko,-sumurmėjau tyliai.

Vis dar negaliu patikėti, kad jis taip gerai žaidė su manimi. Melavo, kad neturi merginos, vaidino, kad jam rūpiu ir davė man vilties. Lukas atrodo dabar geresnis variantas, nes jis nemeluoja ir daro tai ką yra suplanavęs. Jis nebando manęs apgauti.

-Ne jau manei, kad jam patinki ir kad jis tave išgelbės?-pasišaipė.-Kada suprasi, kad niekam neįdomus tavo jausmai?

-Jau supratau,-sušnabždėjau nusivalydama paakius.

Sukandau iš vidaus savo lupą užsimerkdama. Mane visa tai sekina, bet argi ne to jie siekia? Jiems reikia manęs silpnos ir palaužiamos.

-Deja Zayn su savo mergina liks dvejoms dienoms.

-Kodėl man tai sakai? Juk sakei, kad daugiau niekada jo nepamatysiu,-suburbėjau.

-Planai keičiasi, o be to juk tau reikia moteriškos draugijos,-nusijuokė išeidamas iš kambario.

Aš alkana, bet nemanau, kad jam tai rūpi. Sunkiai atsiguliau ant šono pasiduodama ir leisdama sau išsiverkti. Labai pasiilgau savo tėčio, kuris maniau, kad yra geriausias, bet esmė tame, kad jis melavo. Vis dar tikiuosi, kad mama man padės, nors ir žinau, kad tai neįmanoma. Ką mano mama gali padaryti prieš vilkolakius? Man niekas nebegali padėti.

Lėtai pakilau iš lovos ir mažais žingsniukais nuėjau prie durų. Pravėriau jas išeidama iš kambario. Eidama link svetainės atsitrenkiu į Zayn merginą, kuri išėjo iš vonios.

-Atsiprašau,-tyliai sumurmėjau.

-Manai nežinau, kas buvo tarp tavęs ir Zayn? Perspėju, kad net neturėk jokiu minčių apie jį. Tu jam nerupi,-nusišypsojo.

-Kaip ir tu jam, jei jis su tavimi taip pasielgė,-suurzgiau.

Man jau nusibodo, kad ji mane bando pažeminti. Aš tikrai jei nenusileisiu, kad ir kaip man skaudu žinoti, jog Zayn nerūpiu.

Suinkščiau, kai ji čiupo man už kaklo ir prirėmė prie sienos. Jokia normali mergina neturi tokios jėgos. Ne jau ji irgi vilkolakė?

TAIGI VISI JIE PIMPIAI -.- ;D KOMENTUOJAME!