MOONS (Z.M.)

2 SKYRIUS. 7 DALIS

Atrodo Lukas lyg žinodamas ankščiau išjungė vaizdo įrašą. Dabar dar sunkiau suprasti, kam aš Lukui reikalinga. Supratau tik tiek, kad Zayn lyg ir turi galia matyti ateitį, kas atrodo neįmanoma, bet visgi man prieš kelias savaites atrodė neįmanomas dalykas, kaip vilkolakiai. Fantastiška.

Įdėjau video kasetę atgal į dėžutę ir išėjau iš Luko kabineto. Nusileidau laiptais žemyn atsitrenkdama į kietą krūtinę. Zayn. Tai jo kvepalai.

-Tavo smalsumas visada nugali, tiesa?-prabilo.

Pakėliau į jį akis pamatydama jo veide pašaipią šypseną. Paėjau keliais žingsniais toliau nuo jo ir sukryžiavau rankas. Jis žino, kad lindau į Luko kambarį?

-Kodėl tu čia? Man sakė, kad aš busiu viena,-sumurmėjau.

Jei čia bus Zayn negalėsiu paieškoti daugiau dalykų apie šituos dalykus. Galbūt rasčiau dar kelias kasetes.

-Niekas nežino, kad aš čia. Ir niekam nereikia žinoti,-šyptelėjo.

Sutrikau, kai jis prisiartino prie manęs arčiau ir norėjo prisitraukti, bet aš atsitraukiau. Ką jis rezga? Viena dalis norėjo pajausti jį, bet kita man liepė trenkti jam ir išrėžti tiesa apie jo idiotišką elgesį.

Zayn akyse sužibėjo geltona spalvą, kas leido suprasti, kad tai jį suerzino. Na jis mane įskaudino savo elgesiu, nes aš nežinau ar jis jaučia man ką nors ar ne. Jis painioja mane, lyg erzindamas ir tai skaudina.

-Kodėl tu manimi netiki? Aš nepasitrauksiu,-sumurmėjo.

-Tu daug kartu man melavai. Aš nebežinau ar gerai tavimi pasitikėti. Noriu būti laiminga ir galbūt jei pasiduosiu Lukui tokia busiu. Tu įskaudinai mane,-atsidusau ir pirštais perbraukiau per savo plaukus.

Tik neverk, Deqiun. Tik neverk.

-Tu tikrai taip manai? Nebūk naivi. Gal jis ir jaučia tau ką nors, bet tu jam tik dėl naudos. Jam juk reikia kraujo banko,-pasišaipė.

Tai buvo žiauru iš jo pusės, atrodo jis specialiai bando mane sugraudinti. Akivaizdu, kad jam tai puikiai sekasi.

-O tau nebuvau dėl naudos? Aš maniau, kad tau patinku, bet tu tik pasinaudojai mano naivumu ir paskui pareiškei, kad nejauti man to paties ką ir aš tau. Taigi ko tu tikiesi? Kad susitaikysiu su tuo? Tu žinai mano jausmus, bet tau tai lyg žaidimas. Turėtum būti su savo mergina, o ne čia,-tyliai kalbėjau nuleidusi galvą, kad jis nematytu mano ašarotu akių.

Krūptelėjau, kai pajaučiau jo ranką po savo smakru ir kaip jis švelniai pakelia mano galvą, kad žiūrėčiau į jį. Kramčiau savo lupa, kad nepradėčiau vėl, kaip maža mergaitė prieš jį verkti.

-Neverk,-sušnabždėjo žiūrėdamas man ne į akis, o į lupas.-Tu tiek daug dar nesupranti, bet aš tavęs nekaltinu ar nebandau įžeisti. Tai kas nutiks greitu metu tave turbūt labai paveiks ir aš žinau ką turiu padaryti. Privalau tave iš čia ištraukti, bet man reikės tavo pasitikėjimo.

-Pažadėk man, kad čia ne dar vienas tavo melas,-sušnabždėjau.

-Pažadu, bet turi pasakyti kai ką man.

-Ką?

-Kiek laiko sapnuoji įvykius nutikusius praeityje?-paklausė pažvelgdamas man į akis.

Sutrikusi stebėjau jį vis bandydama kažką pasakyti.

-Tu keliautoja Deqiun, štai dėl ko gali miegodama sapnuoti įvykius, kuriuose net nebuvau, bet esi susijusi.

KOMENTUOJAME!

(f[.���x�