MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 4 DALIS

-Užtvirtinsime sutartį dėl kurios laukiau aštuoniolika metų.

Nedrąsiai įžengiau į namą. Jis gražus ir jaukus, bet viską gadina Luko buvimas šalia. Pajaučiau, kaip jo delnas prisiglaudžia prie mano nugaros ir pradeda stumti į priekį. Nenorėdama buvau nuvesta į kambarį, kuris buvo švelniai raudonos spalvos. Lukas apsikabino mane iš nugaros, bet paveikta išgąsčio greitai atsitraukiau nuo jo.

-Neliesk manęs,-susiraukiau atsisukdama į jį.

-Negali man to uždrausti, nes priklausai man,-šyptelėjo.

Jis priėjo prie manęs ir pasilenkė prie mano veido. Prašau nepabučiuok manęs. Bijojau nuo jo atsitraukti, bet vos jis lupomis palietė manąsias aš atsitraukiau. Jaučiau kylančias ašaras suprasdama ką jis žada su manimi daryti.

-Kai grįšiu mes pratęsime viską,-mirktelėjo išeidamas ir palikdamas mane viena kambaryje.

Kiek atsipalaidavau suprasdama, kad jis išvažiavo. Išėjau iš kambario nueidama į virtuvę. Turiu susisiekti su Zayn. Priėjau prie laidinio telefono, kuris buvo padėtas prie šaldytuvo. Jame turėtu būti jo numeris. Paėmiau jį į rankas bandydama surasti Zayn numeri ir aš radau. Jis turi man padėti. Paspaudžiau skambinti ir pridėjau prie ausies.

-Ko nori Lukai?-pasigirdo Zayn balsas.

-Prašau padėk man. Jis nori manimi naudotis,-tyliai tariau bijodama, kad jam nerūpės.

Mano skruostais ritosi ašaros ir aš vėl paleidžiu savo silpnumą.

-Deqiun? Tau viskas gerai?

-Nenoriu čia būti. Noriu namo,-sušniurkščiau nosimi.

-Aš negaliu tau padėti. Turi susitaikyti,-atsiduso padėdamas ragelį.

Pradėjau kukčioti, kaip maža mergaitė. Nuėjau į ta kambarį, kuris turbūt mano. Atsiguliau į lovą apsikabindama pagalvę. Noriu pas mama. Galbūt ir skamba vaikiškai, nes ji niekada su manimi taip nepasielgtu. Tikėjausi, kad Zayn bent padės man, nes iš tėčio pagalbos net neprašyčiau. Žinau, kad jis man neapdėtu, nes jam rūpi tik jo užpakalis. Manau Zayn bijo savo brolio, bet nesuprantu kodėl. Arba jam nerupi tiesiog.

Girdėjau, kaip jis įeina į namus ir eina link šito kambario. Užmerkiau akis nenorėdama jo matyti ir galbūt priversti jį manyti, kad miegu. Girdžiu, kaip jis įeina į kambarį ir atsisėda ant lovos. Stengiuosi kvėpuoti, kaip įprastai ir neišsiduoti, kad nemiegu.

-Tavo širdis greitai plaką. Vilkolakio neapgausi,-sumurma.

Pramerkusi akis pasižiūriu į jį ir kiek atsitraukiu, kad jis nebūtu per arti.

-Juk supranti, kad nežadu su tavimi tuo užsiimti,-tyliai tariu.

-Žinau, bet nežinai ką aš sugebu,-šypteli.-Turėtum nesipriešinti, nes aš ne Zayn. Galiu netyčia tave nuskriausti. Nors jo ir bijo visas Londonas, man nerūpi jo sugebėjimai.

-Negali laikyti manęs čia per prievarta. Aš kaip nors gražinčiau tau ta skolą,-atsidusau.

-Kokai tu kvaila. Man reikalinga tu, o ne pinigai,-jo veidas surimtėja.

Sucypiau, kai jis greitai čiupo man už kojos ir užgulė mane. Bandžiau jį nustumti, bet pažiūrėjusi į jo akis pamačiau, kai jos tampa ryškiai geltonos.

-Nejudi,-jam pažiūrėjus į mano akis aš visiškai nustoju priešintis.

Atrodo, kad jis mane valdo ir jau pamenu tą jausmą. Zayn yra man tai daręs. Jaučiu, kaip Lukas pauosto mano kaklą ir įkanda į jį. Jis man prakando man kaklą? Jaučiau, kaip pradeda bėgti kraujas, bet jis nulaižo jį. Kas jis per padaras?

Ot padla tas Lukas -.- Komentuojame!!

LwOe�vwB2�