Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Ne jau ir vėl sapnavau?
-Deqiun, kaip jautiesi?-paklausė tėtis.
Sunkiai atsisėdau jausdama, kaip mane pykina. Zayn supratęs greitai atkišo man metalini kibirą. Pasilenkiau prie jo ir pradėjau vemti. Kažkas suėmė mano plaukus ir turėčiau turbūt būti dėkinga, bet jie nesulauks iš manęs to. Ypač tėtis. Kai jau nebevimdė manęs, atsiguliau vėl į lovą, kuri tikrai yra patogi. -Atnešiu jai vaistų,-pasakė tėtis Zayn ir net nepažiūrėjęs į mane išėjo pro medines duris.
-Kaip jautiesi?-vaikinas prisėdo prie manęs ir palietė delnų mano kaktą.-Lyg tais neturi temperatūros.
-Kaip čia atsiradau?-paklausiau.
-Radome tave su tėčiu miške. Neprisimeni?-iš akių galėjau pasakyti, kad jis meluoja.
-Ne, neprisimenu, nes to nebuvo. Mane užpuolė vilkas. Tu tai žinai. Zayn, kas tu toks? Kodėl visada mane randi?-klausinėjau jo.
Jis nuleido akis ir galiu prisiekti, kad jos pasikeitė iš rudos į žalią spalvą. Atsisėdau paliesdama jo skruostą ir pakeldama galvą į save.
-Negaliu pasakyti tau, kas toks esu. Ne dabar,-jo delnas prisiglaudė prie mano skruosto.
Jis žiūrėjo į mano akis iki kol jo akis nusileido prie mano lupų. Jis nykščiu perbraukė per jas ir neužilgo sulietė mūsų lupas. Aš pasigailėsiu, kad tai darau. Jam judinant lupas, aš irgi jas judinau. Mano pilve vyko tikra sumaištis ir kuo toliau mes bučiavomės, tuo labiau aš susijaudindavau ir aistringiau jį bučiuodavau.
-Ramiau, mažute,-nusišypsojau ir atsitraukė nuo manęs.
Pro duris įėjo tėtis su stiklinę vandens ir tablete nuo pykinimo. Paėmiau iš jo tabletę ir įsikišusi į burną užgėriau vandenių nurydama. Pažiūrėjau į tėtį, kuris nusišypsojo, bet jam tuo pačiu aš neatsakiau.
-Turiu eiti į darbą. Saugok ją, kad nepabėgtu,Zayn,-paliepė jam ir išėjo pro duris.
Atsidusau veidą užsidengdama pagalve. Mano gyvenimas suknistas. Aš tokia susipainiojusi. Ką tik sakiau, kad nepasitikėsiu Zayn ir paskui su juo pasibučiuoju. Esu tikrai nenormali.
-Ar jūs mane čia laikysite ir neleisite niekur eiti?-paklausiau jo.
-Taip. Neturiu kito pasirinkimo, tavo tėvui paranoja,-atsiduso vėl atsisėdamas prie manęs.
-Kas tas Lukas?-pagaliau pasiryžau jo to paklausti.
-Deqiun, prašau neklausinėk. Aš nieko negaliu tau pasakyti, nes pažadėjau. Neversk manęs to sulaužyti.
-Aš bijau,-nuleidau galvą.
Bijau būti toje nežinioje ir laukti naujų paslapčių. Visi nuo manęs bando nuslėpti tiesa, bet dabar supratau viena dalyką. Zayn nėra blogas, jis tik vaidina tokiu, nors dažniausiai bijo. Jis nori man papasakoti, bet kažkas jam neleidžia ir manau, kad tai dėl to Luko.
-Žinau. Matau tavo baime ir norėčiau tau padėti, bet negaliu,-sumurmėjo.
-Kodėl? Joks pažadas neturi būti aukščiau tavo sąžinės.
-Protingi žodžiai,-šyptelėjo paimdamas mano ranką.-Daugiau nevaikščiok naktimis lauke, gerai? Tai pavojinga,-jo nykštys glostė mano delną ir tai kėlė malonius šiurpuliukus.
Man patinka, kai jis mane liečia, nors ir daug kartu bandžiau sau kartoti, kad nepasiduosiu jo švelnumui. Galbūt iš tikro Zayn nėra blogas? Galbūt jis geras tik vaidina blogu? Norėčiau, kad jis nors truputi pasitikėtu manimi ir papasakotu kas jam neleidžia man viską pasakyti? Kažkodėl nuojauta man sako, kad tai tas Lukas kaltas. Mano tėtis dėl neaiškių priežasčių paklusta jam, nors pirmiau maniau, kad tai dėl Zayn. Tik klausimas, kas tas Lukas?
-Zayn gali atsakyti sąžiningai?-pažiūrėjau į jo rudas akis.
-Žiūrint ką žadi manęs paklausti,-šyptelėjo.
-Ar tu tą naktį lauke mane parnešei į vidų?-paklausiau.-Aš tikrai pamenu, jog buvau lauke su vilku. Daviau jam vardą Kudlius.
-Tu sapnavai, Deqiun,-pasikasė kaklą.
Mačiau, kad mano užduotas klausimas jį sutrikdė ir jis kažką slepia tik bijo man pasakyti. Jo akis po truputi įgavo geltoną spalvą ir supratau, tai kaip ženklą atsitraukti nuo jo. Patraukiau savo rankas ir pasislinkau į kitą lovos pusę. Iš tiesu bijau, kai jis rėkia ant manęs ir bijau jo to keisto bruožo su akių spalvos keitimu. Už to kažkas slepiasi.
-Kodėl atsitraukei?-jis suurzgė ir pakėlė savo aukso spalvos akis į mane.
-Tu piktas,-tyliai tariau.
Jis pakilo nuo lovos ir su jėga spyrė į kėdę stovėjusia prie sienos. Krūptelėjau nuo tokio jo veiksmo ir labiau prisispaudžiau prie lovos galvūgalio. Toks Zayn man mažiausiai patiko ir pradedu manyti, kad jį supykdyti yra daug lengviau nei maniau. Zayn, kaip pamišęs vaikščiojo po kambarį, kai staiga jis iš visos jėgos trenkė kumščių į sieną palikdamas joje skylę. Išpūčiau akis nesuprasdama, kaip tai įmanoma. Juk pagal viską, normaliam žmogui ranką būtų lūžus, o jam net menkiausio įbrėžimo nėra. Pakėlusi akis į vaikiną pastebėjau jo piktą žvilgsnį į mane. Jis pradėjo artėti prie manęs, o aš lyg norėdama sulysti į sieną spaudžiausi prie jos.
-Prašau, neskriausk manęs,-mano balsas nuskambėjo daug tyliau nei tikėjausi, o rankas be perstojo drebėjo.
Dabar suprantu, kad aš jo velniškai bijau pikto. Bijojau, kad jis nuskriaus mane ir aš nesugebėsiu apsiginti ar kam nors pasiskusti, nes kaip supratau tėčiui aš visiškai nerūpiu.
-Ką?-Zayn balse aiškiai girdėjosi šokas, o jo akis iš geltonos tapo į žalią.-Niekada tavęs nenuskriausčiau,-jis pritūpė prie lovos ir norėjo paimti mano ranką, bet neleidau jam atsitraukdama.
Nors mačiau, kad jis jau nusiraminęs, bet vis tiek bijojau jo. Pakėliau savo išgąstingas akis į jį ir lėtai ištiesiau ranką. Jis šyptelėjo ir paėmė ją švelniai suspausdamas. Aš vis dar drebėjau ir bijojau jo, bet kažkodėl pasitikėjimas juo buvo didesnis. Turėčiau nekęsti jo ir pykti už tiek padaryto blogio, bet negaliu. Kartais manau, jog esu per daug naivi.
-Ar gali atsigulti šalia manęs?-tyliai paprašiau.
Jis nieko netaręs atsigulė šalia manęs ir prisitraukė mano kūną prie savojo, kuris buvo neįtikėtinai šiltas. Nedrąsiai padėjau savo galvą ant jo krūtinės ir užsimerkiau. Mane ramino jo širdies plakimas. Norėjau, kad tai nesibaigtu, kaip visada skaudžiais Zayn veiksmais ar žodžiais, bet negaliu naiviai tikėti, kad viskas bus gerai ir jis daugiau nebus man blogas. Jau daug kartu esu nudegusi, bet vis tiek juo pasitikiu ir manau, kad tai nepasikeis.
-Tu visada toks karštas?-paklausiau ir tik tada supratau, kaip absurdiškai tai nuskambėjo.
-Malonu žinoti, kad esu kažkam seksualus,-jo balse girdėjosi pašaipi gaidelė ir dabar norėjau pakelti savo ranką ir trinktelėti jam per galvą.
-Tu žinojau apie ką aš,-burbtelėjau.
-Taip, aš visada toks karštas. Nuo mažens.
KOMENTUOJAME. Kaip jums tokie pasikeitimai? Manote jis ilgai bus toks geras, o gal tai tik vaidyba?
