Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Aš tave atrakinsiu, bet prižadėk, kad nebėgsi. Tai pavojinga. Turėsi čia būti nesvarbu ką išgirstum. Neišeik iš čia, gerai?-jo balsas švelnus ir tylus.
Palinksiu sutikdama, net nebandydama ginčitis su juo. Zayn atrakina mano kojas ir švelniais jas patrina, nes visgi jas nutrynė man besimuistant. Stebėjau, kaip jis glosto mano pėdas, toks susikaupęs. Staiga jis užgulė mane ir pasilenkęs pauostė mano kaklą. Pradėjau kvėpuoti greičiau ir sunkiau vos pajaučiau, kaip jis pabučiuoja jį. Jo lupos taip švelniai tenai bučiavo, kad net užsimiršau kas vyko per visas tas dienas.
-Lik čia gerai. Aš greitai grįšiu,-sušnabždėjo.
Jis pakilo nuo manęs ir pasitvarkęs plaukus dingo iš rūsio palikdamas mane viena su savo mintimis. Nesuprantu kas po velniais čia dedasi, bet toks jo artumas man velniškai patinka. Kai jis bučiavo mano kaklą atrodo visas kūnas aptirpo ir aš visiškai jam pasidaviau. Tai gąsdina, bet tuo pačiu ir traukia mane arčiau jo. Nežinau kodėl, bet prisiminiau, kaip jis grąžino man pakabuti. Pakilau iš lovos ir greitai nusiėmiau pakabutį. Jis man nebuvo nutrukęs nuo kaklo, negalėjo. Jis neužsegamas. Pažiūrėjau į mažą medalioną, kuris atsidaro. Atidariau jį susiraukdama, kai iš jo iškrito juodi milteliai. Tai nieko gero nežada. Užsidėjau šlepetes ir išėjau iš rūsio. Lipdama laiptais išgirdau balsus. Zayn, mano tėvo ir kažkokio vyro. Atrodo tas vyras verkia.
-Prašau nežudyk manęs. Aš nežinau. Nežinau, kur dabar yra Evelina. Ji dažnai keičia savo gyvenama vietą,-suinkštė.
Tyliai užlipau laipteliais ir vos iškišusi galvą, kad matyčiau, stebėjau kas vyksta svetainėje.
-Nemeluok Benai,-suurzgė mano tėtis.
-Nemeluoju, prisiekiu,-sukukčiojo.
-Tada tu mums nebereikalingas,-šaltai tarėZayn.
Tas vyras, kaip suprantu Benas, buvo visas kruvinas ir klūpėjo prieš juodu ant kelių. Susiraukiau, kai Zayn čiupo jam už sprando ir pakėlė nuo žemės. Užsidengiau burną, kad nesucypčiau, kai jis nusuko jam sprandą ir numetė į kampą. Galiu prisiekti, kad mačiau mažą šypseną jo veide.
-Deqiun?-išgirdau tėvo balsą.
Greitai nusileidau laiptais ir įėjusi į rūsį užrėmiau kėdė po rankeną. Girdėjau, kaip jie ateina ir žinau, kad tai nesustabdys Zayn. Mano skruostais ritosi ašaros, o rankos drebėjo lyg bučiau kratoma šalčio. Krūptelėjau, kai pasigirdo trenksmas į duris.
-Įleidi mus arba pasigailėsi,-suurzgė Edvardas.
Susiriečiau kampe ir apsikabinau savo kelius. Aš čia žūsiu. Man nesibaigs viskas geruoju tik ne tada, kai ką tik mačiau žmogžudyste. Zayn patiko tai. Mačiau, kaip jis šypteli.
-Deqiun, atidaryk duris arba Zayn jas išlauš!-surėkė.
Sukukčiau, kai pasigirdo lūžimas. Paslėpiau veidą keliuose ir užsidengiau ausis, kad negirdėčiau jų. Žinau, kad greitai jie įeis. Reikėjo man nesutikti kraustytis čia, reikėjo likti senajame mieste ir ten ramiai gyventi. Noriu pas mama, kuri turbūt dabar jaudinasi. Neturiu nei telefono nei galimybės jei paskambinti. Turiu nepasiduoti ir rasti būda, kaip nusigauti pas ją.
Sustingau, kai pajaučiau rankas ant savęs. Buvau grubiai pakelta ir papurtyta. Atmerkiau akis pamatydama savo tėvą, kuris buvo piktas ir ne juokais. Sukukčiojau, kai jis mane pastūmė ant lovos ir laikydamas kojas jas surakino. Aš net nesipriešinau jam, tiesiog gulėjau ir verkiau. Vėl buvau apgauta.
-Nereikėjo iš vis jos atrakinti, pas ją nėra tiek smegenų, kad paklustu,-sušnypštė.
Prikandau virpančią lupą ir pažiūrėjau į Zayn, bet jis net nežvilgtelėjęs į mane išėjo iš rūsio. Tėvas dar karta pažiūrėjo į mane ir kažką sumurmėjęs taip pat paliko rūsį. Man skaudėjo čiurnas, pasirodo jis smarkiai jas surakino, bet skaudėjo ne tik tai. Tėtis mane palaikė visiška nevykėle ir bukaprote. Aš jam nesu svarbi, tai jau supratau.
MAN BUVO ŠALTA, bet negalėjau užsikloti, nes antklodė buvo po manimi. Vos tik pajudu man smarkiai pradeda griaužti kojas. Mačiau kraują ant jų ir žaizdas, taigi galiu spėti, kad visa tai paliks randus. Pasitryniau akis ir sušniurkščiau nosimi. Pakėliau galvą nuo pagalvės, kai išgirdau, kad kažkas ateina. Tikiuosi, tai ne tėtis. Nenoriu dabar su juo kalbėtis. Kai tas asmuo nulipo pamačiau Zayn. Nusukau žvilgsnį, nes bijojau jo. Nors abejoju ar kažkada buvau nustojus bijoti.
