newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

34. Chuseok

Klausykitee👆

JUNGKOOK

PO...

33 dienų

Šiais metais negalėjau važiuoti švęsti Chuseok į Busaną, o mama su tėčiu atsisakė atvykti į Seulą, pasipiktinę jog nepasipriešinau vadybininkei. Bandžiau. Junghyun taip pat pasisakė, kad bus užsiėmęs darbo reikalais. Net nenorėjau bandyti jų įkalbėti. Žinojau, kad mano pastangos bus bergždžios.

Vienintelę viltį gerai ir ramiai atšvęsti šią šventę, teikė ryškus ir džiaugsmą nešantis saulės spindulėlis - Chae-Yeon. Ji mielai sutiko šiandien atvykti į Bighit būstinę ir prisijungti prie vakarienės su mano komanda.

Stovėjau prieš didelį ir platų veidrodį savo kambaryje ir bandžiau nuspręsti kuris kaklaraištis labiausiai tiktų šiai progai. Greitai juodas kostiumines kelnes suveržiau diržu, kad nekristų nuo mano suplonėjusių klubų. O susisagstęs pilkus marškinius, paslėpiau gerai ištreniruotą, tačiau kai kur ir prakauloką kūną. Atmetęs dryžuotąjį, netrukus užsirišau paprastą mėlyną kaklaraištį. Dar kart šiek tiek pašiaušęs savo plaukus ir sunkiai atsidusęs, patraukiau link posėdžių salės.

Kažkodėl pastaruoju metu Somin elgiasi gan keistai. Nuolat visko klausinėja, o aš stengiuosi atsakyti suteikiant kuo mažiau detalių. Ji net teiravosi apie Chae-Yeon ir atrodo mažumėlę džiaugėsi, kai pranešiau jog ji atvyks vakarienės. Bet darbo ir krūvio nepamažėjo, o ji net nepastebėjo kokie nusilpę ir apgailėtini mes visi patapom. Ypač Yoongi. Mąstau, kaip ilgai jis dar nuo mūsų viską slėps ir vaidins, kad viskas gerai. Tai tik įrodo koks užsispyręs ir blogas melagis jis yra. Mes, likę vaikinai, pasitarėm ir nusprendėm jog duosim jam daugiau erdvės ir lauksim kol pats susiprotės mums pasipasakoti.

Greitai priėjau salę ir pravėriau masyvias duris. Posėdžių salė buvo gan erdvi, joje lengvai sutilptų apie penkiasdešimt žmonių. Tačiau ta erdvė buvo neužpildyta ir salė atrodė tuštoka. Joje stovėjo didelis medinis stalas su kėdėmis, o ant jo jau garavo vis dar karštas maistas ir viliojančiais kvapais traukė kiekvieno žmogaus dėmesį. Čia buvo visko: songpyeon, kas yra ryžių pyragėliai, kimchi, alkoholinio gėrimo baekseju, bulgogi, virtos vištienos dakjjim, blynų ir dar daugybė patiekalų. Nors maistas atrodė nuostabiai ir iškart įėjus į salę man pradėjo seilės kauptis burnoje, viskas jautėsi visai ne taip. Tai buvo neteisinga. Ši šventė atrodė švenčiama blogai. Prisiminiau kaip švęsdavome Chuseok su šeima Busane. Nors maisto ir nebuvo tiek daug, bet sėdėdavome ant mažyčio staliuko, kuris buvo vos pasikėlęs nuo žemės, dažnai apsirengdavome hanbok. Užplūdo nostalgija ir liūdesys. Panorau grįžti namo.

Salėje jau laukė visi vaikinai, vadybininkai ir likusi komanda, bet man už akių užkliuvęs žmogus buvo stovintis atokiau, atsirėmęs į sieną. Ten buvo Chae-Yeon. Apsirengusi savo įprastiniu juodu sijonu ir baltai dryžuotais marškiniais, ant rankų užsikabinusi žėrinčias apyrankes, o palaidi plaukai su mano mylimomis spalvotomis sruogomis paleisti lengvai krito, uždengdami nugarą.

Jau norėjau pulti artyn jos, bet mane sulaikė Jimin ranka. Klausiamai į jį pažvelgiau, o jis pakratė galvą, parodydamas dar vieną žmogų, kuris šiuo metu kalbėjo su Chae-Yeon. Ryškiai raudona suknele ir kilometrinio aukščio aukštakulniais pasipuošusi Somin, kažką aptarinėjo su mano mergina.

- Kas vyksta? - paklausiau.

- Niekas nežino. Vos Chae-Yeon čia pasirodė, Somin prie jos pripuolė ir neleido niekam prisiartinti, - tarė Jimin ir trūktelėjo pečiais.