newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

10. Draugų boulingas

CHAE-YEON

PRIEŠ...
193 dienas

Atsibudusi 6 valandą ryto, niekaip nebegalėjau užmigti. Kambarys buvo visas dar užlietas tamsos, tik balkšvas mėnulis prasiskverbė pro užuolaidas. Prasivarčiau lovoje, bet taip ir nebegalėjau vėl sumerkti akių. Atsikėliau palikdama Jungkook parpti guolyje ir skubiai apsirengusi patogiais treningais, tyliai uždariau savo miegamojo duris ir nusileidau į apačią.

Vis dar buvo tylu. Namas vis dar ramiai snūduriavo. Tamsa buvo apgaubusi namą, o saulė nežadėjo pasirodyti. Garsą skleidė tik sieninio laikrodžio tiksėjimas ir vos juntami mano žingsniai. Kai pasiekiau svetainę, plumptelėjau ant sofos ir ji garsiai sugirgždėjo. Sukryžiavau kojas ir atsirėmiau į atlošą. Vokai užsimerkė ir aš atsidusau. Perbraukiau sau per riešą, taip užčiuodama dvi apyrankes. Viena iš jų, lanko formos, sidabrinė ir su CH+JK, padovanota mano vaikino paskutinę vasaros dieną. Kita - susidedanti iš keturių mažų kvadratėlių kurie sujungti grandinėle. O ant tų kvadratėlių - mano ir mano geriausių draugių pirmos vardų raidės. Maža šypsenėlė atsirado mano veide. Šias apyrankes labai braginu ir tikiuosi šią savo kolekciją papildyti.

Atsimerkiau ir pažvelgiau į lentyną esančią netoli televizoriaus. Atsistojau ir nužingsniavau prie jos. Perbraukiau pirštu per tėčio knygų ir Nayeon žurnalų kolekciją. Pasiėmusi vieną didelę krūvą pamotės žurnalų, nusinešiau ant sofos ir įsijungiau kūgio formos lempą. Pradėjau vartyti įvairiausią makulatūrą. Užtikau žurnalą su mano ir Jungkook nuotrauka ant viršelio. Šyptelėjau. Taip, prisimenu. Ji įsigijo jį tik dėl straispnio parašyto apie mus.

Netrukus priėjau ir kitą įdomų radinį - žurnalą pavadinimu "Kur būti? Studijuok Seule!". Ant viršelio nuotrauka merginos su akiniais ir šūsnimi vadovėlių, stovinčios prieš didelį pastatą. Susidomėjusi paėmiau jį ir staigiai išgirdau atlapojamų durų garsą ir skubius žingsnius. Kažkoks žmogus leidosi laiptais žemyn. Greitai pasiėmiau tą žurnalą, o kitus padėjau atgal ant lentynos. Vos spėjau viską sutvarkyti taip kaip viskas buvo, į kambarį pasišokinėdamas įlėkė Hwanie. Priėjusi prie jo, apkabinau brolį ir pasakiau:

- Labas rytas.

- Labas rytas. Gal nori kiaušinienės? Kaip tik einu ruošti, - džiaugsmingai paklausė.

Linktelėjau ir pridūriau:

- Taip, tučtuojau ateisiu, tik kai ką padėsiu.

Hwan linktelėjęs, nuėjo į virtuvę, o aš užlipau laiptais atgal į viršų. Patyliukais atidariau savo miegamojo duris ir įgrūdau žurnalą kuo giliau į savo lagamino vidų. Tada pasičiupau savo telefoną ir palikusi toliau ramiai miegoti Kookie, uždariau duris. Džiugiai nusileidau laiptais į apačią ir nušuoliavau į virtuvę. Ten, įsijungęs ramią Kalėdinę muziką, jau plušėjo Hwanie. Šyptelėjau pamačiusi jauną vaikiną jau tokį suaugusį ir pasikeitųsi. Jis vyriškėja. Tikras oppa. Priėjau ir švelniai paplekšnojusi jam per petį, paklausiau:

- Tai kuo galėčiau padėti?

Jis atsisukęs, šyptelėjo.

- Gali paruošti lėkštes.

Linktelėjau ir paėmusi penkias smėlio spalvos lėkštes, padėjau jas ant spintelės. Žvilgtelėjau į brolio pusę. Jis jau buvo beveik pabaigęs virti kiaušinius ir skrudino duoną. Pačiupau papriką su peiliu ir puoliau ją pjaustyti. Pabaigusi, pasiėmiau pomidorą ir supjausčiau jį mažomis skiltelėmis. Pro didelius langus matėsi kaip tyliai kyla saulė ir nušviečia niūrų dangų ir nublizgina sniegą.

Tyliai niūniavau melodiją ir jau žinojau, kad ji bus man įstrigusi visą likusią dieną.

*