newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

7. Kalėdinis apsipirkimas

CHAE-YEON

PRIEŠ...
201 dieną

Atsikėliau nuo saulės spindulių kurie prasiskverbė pro tamsias ir sunkias užuolaidas. Nusižiovavau ir pasirąžiau lovoje. Apsidairiau ir pamačiau Jungkook gulintį ant nugaros šalimais. Viena jo ranka buvo nukarusi per lovos kraštą, o kita pakišta po jo galva. Burna šiek tiek praverta, o antklodė numesta ant grindų. Jis atrodė taip mielai ir ramiai, kad tiesiog privalėjau kažką blogo jam padaryti. Atsisėdau nustūmus nuo savęs minkštus patalus ir prisiminusi Jin oppa apmokymus kaip pakelti Jungkookie, nusišypsojau nieko gero nežadančia šypsena. Jau norėjau vykdyti savo nešvarų planą, bet staigiai miegalius pramerkė vieną akį ir pasičiupo mane į savo glėbį. Jis suniurnėjo kažką sau po nosimi ir apsivertė ant dešinio šono. Pabandžiau išsivaduoti, bet jis manęs nepaleido tik šyptelėjęs iš mano beverčių pastangų.

- Pusryčiai jau paruošti! - sušuko eomma visai prie pat mūsų kambario durų ir dabar Jungkook mane paleido.

Likusi su savo pižama su aviukais pašokau iš lovos ir dar pakrutinau Jungkook, tačiau jis nesureagavo. Smarkiau pastūmiau jį ir Jungkook nusirito nuo lovos garsiai bumbtelėdamas į žemę.

- Ah, tu! - jis sušuko keldamasis ir tyliai nusikeikdamas.

Žinojau, kad nieko gero už šį savo poelgį nesulauksiu dėl to sukrizenusi dėjau į kojas. Atsidariau kambario duris ir nubėgau į apačią.

- Labas rytas, - pasisveikinau tikėdamasi išvysti Jungkook tėvus.

Bet pamačiau nepažįstamos išvaizdos vyrą sėdintį prie stalo. Jis buvo juodų plaukų, tamsių akių ir panašių veido bruožų kaip Jungkook. Jis vilkėjo paprastus džinsus su marškiniais ir valgė gearan tost-u. Tačiau nors pavadinau vyru, jis vis dar atrodė Jungkook amžiaus.

- Labas, - pasisveikino ir jis pažvelgdamas į mane.

Į skruostus suplūdo raudonis supratus, kad stoviu prieš jį su marškinėliais ir kelius siekančiomis pižaminėmis kelnėmis su mėlynais avių atvaizdais. Plaukai visi susitaršę, vyras nusišypsojo ir aš tik kostelėjau. Prisėdau prie stalo.

- Tai tu Chae-Yeon, taip? - paklausė jis paėmęs vieną lėkštę ir pastumdamas ją man.

- Taip, o tu...

- Junghyun, - šyptelėjo ir atsikando paskrudintos duonos.

- Malonu susipažint, Junghyun, - pasakiau.

- Man irgi. Daug girdėjau apie tave. Iš tėvų daugiausiai, kurie visko prisiklausę iš Kook, - tarė.

Greitai ir garsiai į virtuvę įžengė eomma ir patrynusi man pečius, šyptelėjo.

- Skanaus, - palinkėjo ir mes su Junghyun padėkojom, - kaip išsimiegojai, Chae-Yeon? Tikiuos Jungkook neiškrėtinėjo jokių... išdaigų..?

Ką ji turi omenyje, išdaigų?

Junghyun suprunkštė ir grįžo prie savo maisto, o aš nervingai sukikenau. Šiek tiek nuraudusi atsakiau:

- Ne, jis elgės neįprastai gerai. O išsimiegojau taip pat puikiai.

Tiesą sakant tai jaučiausi nuostabiai ir buvau pasiruošusi šiandien nuvykti į prekybos centrą ir apsipirkti. Buvau tiesiog puikios nuotaikos.

Po kelių minučių lėtai dėliodamas kojas, į virtuvę įėjo Jungkook.

- Labas, eomma, - pasisveikino jis.

Rudaplaukis apsikabino savo mamą ir apsidairęs pastebėjo Junghyun.