newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

35. Girgždantys pedalai

CHAE-YEON

PO...

39 dienų

Vienas populiariausių užsiėmimų, kuriuos mėgsta daryti savaitgaliais korėjiečiai, yra būti parke. To beveik niekada neregėdavau Amerikoje. Ten mes rengdavome triukšmingus vakarėlius, šėldavome paplūdimyje ir dažnai vartydavomės karštame smėlyje, trokšdami gražiai įdegti. Dėl to, kai Myeong su Wook mane pasikvietė su jomis pasivažinėti dviračiais parke šeštadienį, greitai sutikau ir nekantriai laukiau šios pramogos.

- Atvykstame čia labai dažnai. Darome piknikus ar tiesiog vaikščiojame. Anksčiau čia ateidavau su savo tėvais, - pasakojo Myeong, palydėdama istoriją ir rankų gestais bei mostelėjimais.

Linkčiojau ir kartkartėmis jai nusišypsodavau, rodydama, kad vis dar jos klausausi.

Nors valgyti kitų pagamintą maistą mane vis dar baugino dėl keistojo apsinuodijimo, bet jos įtikino, kad toks įvykis, kuris nutiko per Chuseok, daugiau nepasikartos. Patikėjau draugėmis ir leidausi vedama po mažas gatveles ir restoranėlius, ragaujant pyragėlius iš įvairių prekystalių. Po kurio laiko nusiraminau ir net mėgavausi skirtingiems skoniams žaidžiant burnoje.

Kai priėjome Yeouido parką, mes išsinuomojome dviračius ir pasileidome važiuoti per įvairiausiai išvingiuotus takelius. Buvo vėlyvas ruduo ir mano kailiu pamuštas švarkelis su juodais džinsais, neblogai mane saugojo nuo pradedančio pasirodyti, šalčio.

Visada ruduo man atrodė kaip keistas mirimo laikotarpis. Turbūt todėl, kad niekada prie medžių lapų kritimo ir šalto oro nebuvau pratusi. Bet man patiko ši naujovė ir gražus, dažnai besikeičiantis kraštovaizdis. Nosį nuolat kuteno gilių kvapai ir visos smulkmenos viliojo mano vargšes akis. Susiraukšlėję ir įvairiausiomis spalvomis nutaškuoti lapai, palengva krito ant žemės, ją švelniai priliesdami. Jie jau būdavo susitaikę su artėjančia pabaiga ir sniegu kuris greitai juos uždengs baltu patalu, paslėps nuo žmonių akių. Sakuros, kurios pavasarį šiam parke turėtų atrodyti nuostabiai, dabar buvo kaip bauginantys skeletai, ir tiesė savo šakotas rankas į pilkšvą dangų. Nors ore sklandė liūdesys ir niūrumas, man tai patiko. Aš dairiausi aplink, lengvai riedėdama grįstais takeliais. Dėkojau Myeong su Wook, kad jos leidžia man pasimėgauti šiais vaizdais ir potyriais vienai, ir jos taip pat tyliai stebėjo gamtą ir mus supančią aplinką.

Vėliau nusprendėme išvažiuoti iš parko ribų ir dar šiek tiek paklaidžioti aplinkinėse vietovėse. Bet vos mums pravažiavus kelias gatves ir pasukus už dviejų posūkių, iš pilko dangaus pliūptelėjo lietus. Blogiausia, kad be jokio įspėjimo, nes mes visiškai to nesitikėjome. Ir vietoj to, kad lietus pradėtų lėtai krapnoti kaip aš buvau įpratusi, jis, atvirkščiai, tartum iš kibiro papylė mums ant galvų vandens. Tada pirmą kartą patyriau koks čia oras yra neprognozuojamas.

- Sukamės atgal! - sušuko Wook.

Antrą kartą jai nereikėjo kartoti. Mes pasileidome stipriai minti pedalus ir stengtis kuo greičiau grįžti atgal. Jaučiau kaip švarkelis mirksta vandeniu, kaip žliugsi mano batai ir kaip šlapi rūbai vis tempia mane žemyn. Ausyse girdėjau tik sunkų merginų alsavimą, garsiai pliaupiantį lietų ir girgždančius pedalus. Buvo sunku matyti, dėl to reikėjo akylai stebėti ar kažkoks žmogus su skėčiu, nepasimaišys kelyje. Išsidraikę plaukai lipo prie veido, versdami mane vis išsiblaškiusiai juos ranka užkišti už ausies. 

Bet po kurio laiko tokio bergždžio blaškymosi ir važiavimo niekur, mes pasidavėme ir sustojome šalikelėje. Palindome po stogeliu, kuris buvo negailestingai plakamas vandens upelių. Pastebėjusios atidarytą parduotuvėlę, mes greitai šmurkštelėjome į jos vidų ir iškart pajutau šilumą, besiskverbiančią į mano suledėjusius kaulus. Atsidusau iš malonumo ir patryniau pečius.

- Sveikos, panelės! - iš transo mus pažadino skardus ir aukštas balsas.

Pastebėjau už prekystalio stovinčią mielos išvaizdos, apvalainą moteriškę.

- Laba diena, - nusilenkėme jai mes.

Net neturėjau laiko apsižvalgyti kur atėjome, nes puolėme į pirmą pasitaikiusią parduotuvę. Apsidariau. Tai buvo miela rankdarbių ir įvairių niekučių krautuvė. Pradėjau žvalgytis po prekes nenorėdama sukelti moteriai įtarimo, kad užsukome čia tik dėl lietaus. Nors tai turėjo būti akivaizdu, juk nuo mūsų varvėjo vanduo ir kaupėsi maža balute ant grindų, ne gana to, mes ir kalenome dantimis iš šalčio.

Lentynose pamačiau ir gražiai išraižytų metalų, kurie buvo suformuoti į žiedus, taip pat ir apyrankių su grandinėlėmis. Labiausiai mane pritraukė išgraviruotos apyrankės. Paprastos, įmantrios... buvo visokiausių. Kaip užkerėta jas stebėjau, vėliau mane pamatė ir Myeong su Wook. Jos susižvalgė tartum taip ir būtų supratusios apie ką mąstau.

- Kuo galėčiau padėti, panelės? - pasiteiravo pardavėja.

Moteris pamatė kur visos trys spoksome, pasitaisė apvalius akinius ir sukikeno:

- Taip, mes darome labai gražius dirbinius. Galite užsisakyti ko tik norite.

Žvilgtelėjau į drauges ir jos man šyptelėjo. Žinojau jog man pritaria ir be jau žodžių supranta ko noriu.

- Norėtume kažkokių apyrankių...

Moteris aiktelėjo ir kiek tik leido jos trumpos kojos, greitai išropojo iš už prekystalio ir priėjusi artyn, peržvelgė mūsų veidus ir uždėjo rankas ant mano ir Wook pečių.

- Draugystės? Prisimenu kaip ir aš turėdavau tokias apyrankes su savo draugėmis...

Net nelaukusi mūsų atsakymo, ji priėjo prie žemos lentynos ir puolė kažko ieškoti. Ji vartė daiktus, kilsčiojo.

- Galbūt turite kažkokių pageidavimų?

- Aš turiu kelias apyrankes, kurias man dovanojo artimi žmonės, arba aš dovanoju jiems. Turiu šiokią tokią kolekciją. Tai tarsi patapo man brangi tradicija, - paaiškinau, - ir dabar norėčiau kažkokias pasidaryti ir su šiomis draugėmis.

Mostelėjau į Wook su Myeong, o jos pasididžiuojančiai nusišypsojo.

- Būtinai padėsiu jums išsirinkti, tik jei neprieštarauji, norėčiau žvilgterėti į tavąsias apyrankes, - paprašė moteris ir pagaliau atsisuko atgal į mus.

Linktelėjau ir atsmaukusi švarkelio rankovę, parodžiau visas savo barškančias apyrankes. Jungkook, apvalios formos, mūsų ketveriukės, kuri buvo suverta iš mažų kvadratėlių ir Areum, kuri buvo nupinta iš siūlų. 

- Kokios nuostabios, - pagyrė moteriškė, čiupinėdama apyrankes ir apžiūrinėdama iš įvairiausių pusių, - manau, kad turiu puikų dizainą, kuris jums patiktų.

Ji nuo lentynos nuėmė apyrankę, kuri buvo padaryta iš išlenkto stačiakampio, ant jo galėjo būti pasirinktas užrašas, o po stačiakampio ėjo paprasta sidabrinė grandinėlė su susegimu. Nors ji atrodė gan paprastai, bet man patiko. Myeong su Wook irgi patenkintos ir pritardamos linkčiojo.

Jaučiausi keistai, aptarinėdama dizainą ir užrašą ant apyrankių. Niekada nedalyvavau jokios iš savo apyrankių gaminime. Bet man patiko stebėti kokios įsitraukusios ir laimingos buvo mano dvi draugės, kaip jos saldžiai juokiasi su pardavėja ir tariasi. Glostant senosios mūsų ketveriukės apyrankę, iš tiesų pagalvojau, kad galbūt galėsiu užgydyti tą gilią žaizdą, kurią paliko išsiskyrimas su Šarlote, Liusi ir Zara. Turbūt kai kažką prarandi, kažką ir gauni.

---

A.Ž.

Atleiskit, kad taip apleidau šią istoriją ir naujos dalies neįkėliau dvi savaites! Pati savimi baisiuosi. 😅 Bet rašiau naują istoriją, kurią nesenai ir pabaigiau, "sesutė" su Yoongi, jei dar neskaitėt, pulkit jos imtis!😄Ačiū visiems skaitantiems ir dar nepabėgusiems! :)