newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

25. Naktiniai pokalbiai

Klausykite☝

JUNGKOOK

PRIEŠ...

7 dienas

Sėdėjau savo kambary ir klausiausi muzikos, ramiai atsirėmęs į kambario sieną. Kai laikrodis mušė dvyliktą valandą nakties, pagaliau galėjau atsipalaiduoti ir pabūti vienas su savimi. Įtemptus raumenis atleisti, atsišlieti ir palikti mane laikyti sienai. Atpalaiduoti visą kūną leido tik mintis, kad vadybininkai jau nuėję miegoti ir nebeseka kiekvieno mano žingsnio. Bet man ramybės neduoda tai, kad Somin seka tik mane, o priežasties išpešti nepavyksta iš niekeno. Jau susitaikiau su mintimi, kad Somin pašalinti iš kompanijos būtų negerai kitų atžvilgiu. Vos pamatau kaip gerai ji sutaria su Bang PD ir koks pagyvėjęs, linksmas jo veidas, man suskausta širdį ir įkalbinėju save nepulti ir nešmeižti jam tos moters.

Bet idėja, kad kažkaip atsikeršyti ir atsilyginti jai reikės - vistiek nepalieka mano galvos. Reikia kažkaip jos nuo manęs nusikratyti ir priverst suprasti kaip elgtis tinkama. Bet klausimas - kaip tai padaryti?

Aišku, kad galėčiau apskųsti ją, bet tai nebūtų protinga. Surengti kokį nors neapgalvotą žingsnį irgi būtų vaikiška. Kol kas laikausi visus kėslus giliai galvoje ir su niekuo apie tai nesidalinu, kažkodėl bijau, kad vaikinai galėtų mane įskųsti, ir ketinu vėliau apie tai papasakoti Chae-Yeon.

Chae-Yeon, šovė mintis galvon ir aš skaudžiai trinktelėjau sau kumščiu. Kaip aš galėjau taip ją užmiršti? Turėjau tiek daug darbų, kad net nesuradau laiko paklausti kaip sekasi, ar ji įstojo į universitetą... o ji pati taip pat tylėjo. Greitai surinkęs telefono numerį, paspaudžiau žalią skambinimo mygtuką ir nekantriai barbenau pirštais per kelį. Po kelių pyptelėjimų, kitoj ragelio pusėj, išgirdau užsimiegojusį balsą, tyliai prabilstant:

- Taip?

- Chae-Yeon! Aš taip tavęs pasiilgau! - surikau į telefoną nepaisydamas to, kad visi jau seniai miegojo.

- Aš irgi tavęs... tik ar negalėjai surasti tinkamesnio laiko paskambinti..? - tarė ji ir išgirdau kaip nusižiovavo.

- Atleisk, kad prikėliau, nesusitvardžiau ir paskambinau. Pernelyg norėjau išgirsti tavo balsą, jagiya, kaip tau sekasi?

- Neblogai, man labai patiko jūsų naujas muzikinis klipas. Man labai patiko tas vaikinukas su juodais plaukais, koks ten jo vardas? Aj, Kookie, štai koks. Perduok jam tai kai tik galėsi, - nusišaipė.

Garsiai nusijuokiau. Stojo nejauki tyla ir aš atsargiai pasiteiravau:

- Ar... SNU atsiuntė atsakymą?

Galėjau prisiekti, kad tuo metu ji šypsojosi, nors ir girdėjosi tik spengianti tyla.

Nujaučiau, kad ji priimta. Nujaučiau, kad nieko blogo ji tikrai man nepraneš, aš tuo įsitikinęs. Kažkodėl net neturėjau to galvoje, kad kažkas blogo galėtų atsitikti.

- Aš priimta.

- Tai nuostabu, Chae-Yeonie! - džiaugsmingai sušukau, pašokdamas iš savo vietos, tartum pamiršdamas visas sopančias galūnes.

Keista, bet iš jos neišgirdau jokių šūksnių ar juoko, o sulaukiau tik mirtinos tylos, kuri nežadėjo nieko gero. Chae-Yeon niekad nebūdavo tokia.

- Argi tu nesidžiaugi? - paklausiau.

- Aišku, kad džiaugiuosi. Džiaugiuosi labai, tai tarsi mano didžiausios svajonės išsipildymas...

- Aš maniau, kad tavo didžiausia svajonė išsipildė kai pradėjai susitikinėti su manimi, - pertraukiau susiraukdamas ir pagaliau išgirsdamas jos saldų juoką aidint ausyse, ir keliant man kvailą vypsnį.