Chae-Yeon pabaigusi mokyklą pagaliau išsiaiškina savo tikrąsias svajones. Merginos gyvenimas sparčiai keičiasi ir jai darosi vis sunkiau. Universitetas, mokslai, nauji draugai, problemos su jos vaikinu ir patrakėlė širdis, kuri jau pati nebežino ko...
Dabar jau galiu patvirtinti, kad surasti žieminių rūbų Kalifornijoje - mieste, kuriame vyrauja amžina vasara, sunkiausias darbas. Galima pasakyt, kad tai yra neįmanoma.
Liko tik savaitė iki žiemos atostogų pradžios, o aš dar vis nesusitariau su mama, kad išleistų mane Kalėdas atšvęsti su savo tėčiu, savo pamote Nayeon, netikru broliu Hwan, Jungkook ir jo šeima. Žinau, kad tai svarbus sprendimas. Mano mama liks Amerikoje per Kalėdas ir vienintelis jos vaikas išvyks švęsti šią svarbią šventę su kitais žmonėmis. Bet nekaltinkite manęs. Dar vis nesu pažįstama su Jungkook tėvais ir tai būtų puiki proga susipažinti. Be to, juk iškart po Kalėdų grįžčiau namo. Ir seneliai, mamos tėvai, taip pat atvyks į mūsų namus ir ji neliks viena. Tikėkimės, kad išleis bent vieniems metams Kalėdas praleisti Korėjoje kartu su tėčio šeima.
Viskas turėtų būti gerai. Ji turėtų mane suprasti.
*
Šiandien neturėjau daug planų. Tik buvau susitarusi kartu su Liusi nueiti į kirpyklą. Mano spalvotos sruogos jau buvo pradėjusios blukti ir man tai nepatiko. Dėl to norėjau jas vėl atsinaujinti. O Liusi sutiko prisijungti ir palaikyti man draugiją.
Apsirengiau mėlynus džinsus ir rausvą palaidinę. Balti sportbačiai taip pat tiko prie šio derinio. Pasidažiau lūpas ir perbraukiau tušu per blakstienas. Atsistojau prieš lentyną ant kurios buvo sustatyti kvepalai kuriuos man padovanojo Jungkookie. Tiksliau, tai jis visus juos nupirkdavo skirtingose šalyse kuriose apsilankydavo koncertinio turo metu ir atsiųsdavo man. Čia buvo patys pirmieji jo dovanoti kvepalai iš Tokijaus, rožiniame buteliuke esantys iš Niujorko, ir iš Sidnėjaus kurie kvepėjo rožėmis. Mylėjau visą šią kolekciją. Šiandien pasirinkau zefyrų ir gėlių aromato kvepalus, pirmuosius jo dovanotus.
Pažvelgiau į veidrodį ir nusišypsojau savo atvaizdui. Akys užkliuvo už bilietų į BTS koncertą kurie gulėjo ant mano stalo. Šyptelėjau. Ne, ne į tą senąjį kuriame susitikau su Jungkook. Šie bilietai ir leidimas į užkulisius, tai greitai vyksiančiui BTS koncertui Los Andžele. Jungkook ir kiti vaikinai pakvietė mane į paskutinįjį jų turo koncertą ir aš be abejonės sutikau. Niekaip negalėjau praleisti tokios galimybės. Siūliau su manimi vykti ir savo geriausioms draugėms, tačiau jos atsisakė, nes nebuvo labai didelės K-pop muzikos gerbėjos. Išskyrus Zarą. Ji niekada nepraleidžia šanso nueiti į nemokamą koncertą, nors jai patinka tik viena jų daina - "Not today". Nekantrumas ir džiaugmas apėmė prisiminus, kad jau greit vėl pamatysiu savo vaikiną. Tarėmės, kad iškart po koncerto, kuris vyks šį sekmadienį, kitą dieną išskrisiu kartu su jais į Korėją. Nors kol kas iš mamos leidimo negavau.
Suvibravęs telefonas pranešė apie naują pranešimą. Pažiūrėjau. Nauja nuotrauka iš Jungkook atsiųsta per "Snapchat" programėlę. Atidariau ir pamačiau:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Greit atrašiau:
"Jis ir yra kietas, Jiminie oppa!"
Su palaiminga šypsena veide, aš pačiupau rankinuką su pinigine, telefonu, lūpdažiu ir veidrodėliu jame, ir nusileidau laiptais žemyn.
- Aš jau išeinu, mama! - sušukau.
- Gerai, perduok linkėjimus Liusi! - išgirdau mamos atsaką iš jos darbo kambario.
- Būtinai!
Pasiėmiau namų raktus ir išėjau. Lauke svilino karštis ir plieskė saulė. Kalėdinės puošmenos Santa Monikoje visiškai netiko. Dirbtinis sniegas, lemputės, eglutės... Kalėdos visiškai nesisiejo su šiuo kraštu ir jokia Kalėdinė dvasia nebuvo čia apsilankiusi. Gal dėl to, kad čia niekada nebūdavo jokio šalčio arba sniego ir to turbūt trūkdavo. Štai kodėl viena iš mano svajonių buvo nuvykti į Korėją žiemą. Pamatyti kokios iš tiesų yra Kalėdos. Kas yra sniegas. O atostogos prasidės jau taip greitai! Liko tik kelios dienos ir pagaliau galėsiu atsipalaiduoti su karšta kakava, Kalėdų eglute, židiniu ir Junkook. Ahh.
*
Sėdėjau prieš veidrodį kirpykloje ir laukiau kol moteris pradės įprastinį savo darbą. Ji pasiruošė dažus, foliją ir žirkles. Kiekvieną kartą ateinu būtent į šią kirpyklą ir čionais dirbančios stilistės jau mintinai žino ką joms daryti. Bet Liusi nusprendė šiek tiek paiskeisti. Prie jos trumpų rudų plaukų, ji pareikalavo pridėti daug šviesių sruogų.
- Ar manai, kad man tiks? - paklausė susukdama savo banguotą sruogą.
- Tikrai tiks, - patikinau.
Ir nemelavau. Sakiau nuoširdžiai ir pamačiusi pasitikinčią Liusi šypseną, kirpėjos pradėjo savo darbus. Jos pradėjo mums plaukti galvas, o visą laiką mes su drauge kalbėjomės. Kuo daugiau laiko leidžiu su Areum ir su ja kalbuosi, tuo labiau man atrodo, kad ji - man kaip visos mano trys geriausios draugės sudėjus. Tik ar tai gerai ar ne?
- Taip laukiu kada pagaliau mokykla pasibaigs, juk liko tik keli mėnesiai, - iš palengvėjimo atsiduso Liusi.
- Pritariu, - šyptelėjau.
- Kur studijuosi? - nerūpestingai uždavė klausimą ji.
Priblokšta netikėto klausimo, aš nutilau ir susimąsčiau. Jau senai bandau į jį atsakyt, bet nežinau kaip. Nesiruošiau meluot savo draugei ir atsakiau:
- Kol kas nežinau. O tu?
Tikėjaus, kad ir mano draugės dar nežino ką daryti ir kuo būti po mokyklos, dėl to smarkiai nusivyliau kai Liusi tarstelėjo:
- Manau, kad aš vyksiu kur nors ir padarysiu pertrauką. Turiu geriau sužinot kuo būti noriu. Gal atliksiu savanorytes.
- O gal žinai ką Šarla su Zara ruošiasi daryti? - atsargiai ir su nerimu pasiteiravau.
- Šarla turbūt persikraustys į savo tėvų vilą Los Andžele ir ten kur nors stos, o girdėjau, kad Zara jau domisi kažkokiu koledžu.
Jos atsakymas su suvokimu sunkiai tėškėsi man į veidą. Ar aš viena tokia pasimetusi? Ar visos mano draugės iš tiesų jau žino ką daryti, o aš nė nenutuokiu?
---
A.Ž.
Štai ir pirmoji dalis antro sezono! Taip nekantrauju rašyt šią istoriją, nes turiu TIEK DAUG minčių prisirašiusi ir manau, kad jis galbūt bus net ilgesnis nei pirmasis. Ačiū už palaikymą!♡ Dėkite ☆ ir komentuokit.
