newgirl || 새로운 소니요 || naujokė

21. Logas

JUNGKOOK
PRIEŠ...

67 dienas

- Ar tu visai išsikraustei iš proto, Jungkook?!

Klyksmai aidintys per visą salę manęs nebe baugino ar gąsdino, o tik pradėjo įkyrėti. Galbūt buvo geriau čianais ir visai negrįžti.

- Aš viską suprantu, Somin, - pavartęs akis atsakiau.

- Tu aiškiai nesupranti nieko! Tokie tavo pasiskraidymai visai nesibaigs gerai ir daugiau tu tokių nesulauksi.

Mano akys nežymiai išsiplėtė, bet suvaidinęs, kad šiais savo žodžiais ji manęs visiškai neveikia, tik nuobodžiaujančiai žvilgtelėjau pro langą. Nors viduje buvau ne menkai įbaugintas jos paskutinio sakinio. Negi Somin man tikrai neleis daugiau pasimatyti su Chae-Yeon ir nebeleis skristi į Ameriką? Juk ji negalėtų būti tokia beširdė.

- Neskaitant dar ir to, kaip pavojinga buvo tau skristi vienam! - suriko ji visa įtūžusi ir išraudusiu veidu, kad net storas makiažo sluoksnis negalėjo to paslėpti.

Įsiterpiau, tyliai jai paprieštaraudamas:

- Bet anksčiau Bang PD-nim mane išleisdavo skristi vieną...

- Na, kaip matai daug kas čia keičiasi!

Užsičiaupiau ir nuleidau akis vos pamatęs jos griežtą žvilgsnį ir sukąstus dantis. Nustok kalbėti, Jungkook, tiesiog nustok kalbėti ir liksi sveikas, kartojau sau mintyse.

- Ar žinai kiek tau teks atidirbti už tas tris dienas kol mėgavaisi savo atostogomis, o kiti dirbo? - jau ramiau paklausė ji.

Palinkčiojau galva ir nunarinau ją, nepakeldamas jos įtempto žvilgsnio.

- Tiesiog noriu, kad dabar jau susitelktum ties komanda ir toliau dirbtum. Artėja naujo albumo išleidimas ir tai gali nepasibaigti gerai jei tu būsi susitelkęs ties kažkuo kitu. Dabar vienintelis dalykas kuris turi būti tavo galvoje - yra albumas, šokiai, dainavimas, - pasakė Somin.

Palinkčiojau nudėdamas, kad jai pritariu ir prižadėjau daugiau nesiblaškyti. Įsivyravus nejaukiai tylai, aš nukreipiau savo dėmesį atgal į moterį priešais. Iš pirmo žvilgsnio būčiau pasakęs, kad ji visai nepasikeitė, tokia pati šlykšti ragana kitus varinėjanti aplinkui, o pati siurbčiojanti kavą kartu dar baksnodama kokius darbus mums toliau atlikti. Bet tada pastebėjau kai ką kito. Pamėlę paakiai ir reguliarus nusižiovavimas skelbė, kad ir ji pavargusi, kad ir jai reikia daugiau poilsio. Tačiau, kad ir kaip norėčiau jos pagailėti, Somin jaučiu tik didelę neapykantą ir norą sprukti iš kambario vos ją pamatau viduj.

Atsikrenkščiau ir bailiai pasiteiravau:

- Ar jau galėčiau eiti?

Ji atsiduso ir klestelėjusi ant biuro kėdės, linktelėjo ir sumurmėjo:

- Dink ir daugiau man šiandien nebesirodyk.

Greitai atsistojau ir ramiai nuėjau iki durų. Paskutinį kart jai nusilenkęs, uždariau duris ir pasileidau bėgti iki gyvo kaulo pažįstamais koridoriais. Kuo toliau nuo tos raganos, kuo toliau nuo viso šito. Ilgi ir nesibaigiantys koridoriai sekė vis tolyn ir pajutęs sukilusį vėjelį aplink, pasijutau daug geriau. Tartum išėjęs iš tos pačios patalpos kur sėdėjo Somin, man pasidarė ir lengviau kvėpuoti.

Dabar jau tiksliai nebežinau ar visas šis reikalas yra mano svajonė. Kas jei dainavimas nuplaukė kartu su kitais mano ankstesniais pomėgiais? Kas bus kai viskas baigsis ir ką daryti man reikės toliau? Viskas yra laikina, įskaitant ir šį mano darbą kuris kažkada bus baigtas. Ar Chae-Yeon taip pat yra tik laikinai pasirodęs žmogus mano gyvenime..?

Pakračiau galvą. Ne, ne, ne. Kaip ir sakė Somin, dabar tau, Jungkook, negalima apie kitką mąstyti ir reikia susitelkti ties dalyku kuris tau sekasi geriausiai - vaidinti, kad viskas yra gerai.

Man liko kelios minutės iki treniruotės, tačiau privalau kai ką iki to atlikti. Kai ką... ko seniai nedariau, bet dabar ypač noriu. Šyptelėjau ir nukūriau savo kambario link.

*

- Jau ilgą laiką nebuvau prisijungęs ar įkėlęs jokio logo, dėl to nusprendžiau, kad šiandien - yra puiki diena pagaliau vėl su jumis susisiekti. 

Nutilau. Atrodė, kad noriu pasakyti tiek daug, bet tuo pačiu pasakyti nieko naujo ir neturiu. Surikiavęs sakinius galvoje, prakalbau:

- Nesenai sugrįžau į Korėją, atgal namo ir atgal prie darbo. Labai sunkiai dirbau dėl naujų projektų, dėl kitų mūsų grupės narių ir dėl... tiesiog dėl visko. Net nežinau ar kada nors apskritai dirbau taip sunkiai kaip pastaruoju metu. Tai mane iškankino ir per trumpas atostogas kurias sau paskyriau pats, - tyliai sukikenau, sumurmėdamas kelis apgailestavimo žodelius Somin ir toliau tęsiau, - nusprendžiau jas praleisti su Chae-Yeon, manau visi žinote kas ji. Jei ne - tai ji mano mergina. Buvo gera nuo visko pailsėti, tačiau dabar laikas vėl grįžti į senąją rutiną. Pasiilgau bendravimo su jumis, ARMY.

Susimąstęs nuleidau žvilgsnį į žemę ir nejaukiai pasikasiau kaklą. Kelis kart mirktelėjau laukdamas kol kažkokie žodžiai vėl šaus į galvą, tačiau joje buvo tuščia. Prikandęs lūpą dar kart žvilgtelėjau į kamerą. Atmintyje švystelėjusi merginos šypsena ir juokas užpildė mano tuščią širdį ir išsakiau į galvą suplūdusias mintis:

- Žinau, kad žiūri tai, Chae-Yeonie. Jau pasiilgau tavęs, jagiya, ir beprotiškai laukiu. ARMY, žinau, kad ji bijo jūsų, žinau, kad iš pradžių ją išgąsdinote, bet... bet ji verta jūsų meilės ir pagarbos. Ji mūsų šeimos dalis, turite mylėti ją taip pat kaip ji - jus.

Linktelėjęs ir dar vieną kartą šyptelėjęs, sumurmėjau:

- Jungkook, birželio ketvirtos dienos logas... baigtas.

---
A.Ž.

Labai stengiuosi viską aprašyti ir jūsų mintyse sukurti kuo tikroviškiau, bet nežinau ar man gerai sekasi. Tikiuosi, kad patinka. Būkit geri, atsakykit į klausimą. Pakomentuokit, tai man daug reiškia ir padeda(nieko negalvokit ir rimtai pakomentuokit, man nesvarbu ką sakysit, tiesiog tai man padeda :D). Pasistengsiu, kad kita dalis būtų ilgesnė.💝