Kai Zayn vakare išvažiavo namo iš tiesų pasijaučiau vieniša. Jis visuomet sakė man, jog mane myli, todėl aš atsakiau jam tuo pačiu. Aš iš tiesų jį myliu, tačiau ar, tai, nėra nesąmonė? Mes buvom kartu ir mums nepavyko, tai kas yra dėl to kaltas?
"Labas, prisijunk į skype ir dalyvauk interviu per skype." Oley tarė vos man pakėlus ragelį.
"Gerai." sumurmėjau ir įsijungusi kompiuterį padėjau ragelį.
"Sveika, Stephanie!" Eshley sucypė į kamerą.
Kiek žinau jai yra dvidešimt, ji turi savo laidą, neturi jokio išsilavinimo, nes jos tėvas yra turtingas, tai nupirko vietą televizijoje.
"Sveika." dirbtinai sukikenau ką dariau ketverius metus prieš televizijos kameras. Viskas yra grįsta melu.
"Tavo paskutinio interviu metu Niujorke tavęs buvo paklausti du klausimai nuo kurių tu sustingai. Pameni juos?" ji paklausė, o aš tik linktelėjau suprasdama, kad dabar man vėl teks visa tai prisiminti ir atsakyti žodžiu - ne. "Kodėl tu sustingai?" ji paklausė žiūrėdama į kamerą, lyg žiūrėdama man į akis.
"Uhm, nes kiekvienas būtų suglumęs išgirdęs tokius klausimus." dirbtinai sukikenau.
*
'Tu esi niekas, buvai niekas ir būsi niekas. Ir taip, kale, visą gyvenimą.'
'Kodėl tu tiesiog nenusižudai? Padarytum pasauliui paslaugą.'
'Mirk, žiurke.'
Skaičiau skaudžius komentarus apie save internete. Jų buvo tūkstančiai. Ir niekas net nesiteikė paklausti ar man viskas gerai. Tokia yra buvimo garsiu kaina, taip? Kiekvieną dieną skaityti apie save tik, tai, kas yra blogai neatkreipiant dėmesio į gerus dalykus.
*
"Oh, na gerai. Kitas klausimas skamba taip: ar tiesa, kad tu ir Zayn buvot pora prieš jums abiems tampant garsiais?" ji paklausė klausimo priversdama mane pradėti kikenti. Ir, tai, buvo iš tiesų. Aš nevaidinau to.
"Taip. Mes buvom kartu nuo tada, kai man buvo keturiolika, o išsiskyrėm kai buvau beveik septyniolikos." nusišypsojau.
*
"Huh, taip, Stephanie, susipažink. Čia - Zayn. Zayn, čia - Stephanie." Amber sukrizeno ir nubėgo tarp žmonių.
"Labas." sukrizenau nežinodama ką pasakyti. Iš tiesų be Amber čia daugiau nieko nepažinojau. Na, bet dabar pažįstu. Ir tai yra labai simpatiškas juodaplaukis su nerealiomis, lyg juodas šokoladas akimis.
"Sveika." jis šyptelėjo. Netrukus žmonės pradėjo bėgti į lauką šaukdami 'muštynės' ar kažkas panašaus ir mane pastūmė, o Zayn mane sugavo. Tuo metu jis tapo mano didvyriu...
*
"O judu dabar bendraujat?" ji paklausė manęs vėl pažiūrėdama į kamerą lyg man į akis.
"Na, kai susitinkam pasisveikinam ir tiek." šyptelėjau priversdama ją patikėti. O, jei ji ir visas pasaulis žinotų, jog dabar mes esame beveik pora.
"Ką pasakytum merginoms kurios žaloja save dėl p?" ji paklausė priversdama mane šiek tiek pagalvoti.
"Merginos, nežinau kiek jūsų, tai, matys, tačiau noriu jums pasakyti, kad turite mylėti save tokią kokia esate. Jums nereikia apsimesti, kad esat laimingos jei jums liūdnos, tai ir būkite tokios kokia jūsų nuotaika. Jums neturėtų rūpėti, tai, ką kiti sako jums. Jūs visos esat nuostabios ir gražios tokios kokios esat. Jums nereikia makiažo, jums nereikia naujausių drabužių, nes visas grožis yra paprastumas, o tie kurie tyčiojasi yra per daug kvaili, kad suprastų, tai." šyptelėjau ir atsisėdau patogiau.
"Labai išsamus atsakymas." ji šyptelėjo ir netrukus mes atsisveikinom.
"Ką darai?" Zayn paklausė, kai mes pasisveikinom. Mes kalbėjom telefonu. Na, jis man paskambino.
"Nieko, o tu?" sukikenau. Labai norėjau dabar jį apkabintinarba pabučiuoti.
"Aš? Ką tik atvažiavau, ten, kur turėčiau būti." jaučiau kaip jis nusišypso ir netrukus išgirdau atsidarant duris ir kaip tik tuo metu Zayn padėjo ragelį.
Išsigandusi išlipau iš lovos ir ėjau link kambario durų. Kai atsiradau prie laiptų tyliai ir atsargiai lipau laiptais.
"Labas." sucypė prieš mane išlindęs Zayn, o aš greitai nuo jo atšokau išsigandusi. Na, buvo vakaras ir nemanau, kad kas nors nebūtų neišsigandęs tokio dalyko.
"Sveikas." sukikenau atsipūtusi ir netrukus pajaučiau jo lūpas ant savųjų.
"Eik persirenk. Važiuojam." jis nusišypsojo ir atsisėdo ant sofos. "Beje, man labai patiko tavo šiandieninis interviu. Ypač tuomet, kai pasakei tą savo kalbą merginoms kurios žaloja save." jis nusišypsojo priversdamas mane šiek tiek išraudonuoti.
Nubėgusi į savo kambarį apsivilkau juodą suknelę ir apsiaviau juodus aukštakulnius. Šiek tiek pasidažiau ir susigarbanojau plaukus.
"Man patinka kaip tu atrodai." jis nusišypsojo pamatęs mane. "Atrodai labai gražiai." jis nusišypsojo dar kartą, o paskui priglaudė savo lūpas prie manųjų.
*******
Ačiū, kad skaitot! BE NUOMONIŲ NEBUS NAUJOS DALIES!!