Jau buvo trečia valanda nakties, tačiau Zayn dar nebuvo grįžęs. Doniya ir Waliyha jau miegojo nors ir nenorėjo manęs palikti, tačiau aš joms pamelavau, jog taip pat einu miegoti. Pasiėmusi pledą apsiklojau savo nuo šalčio drebantį kūną tamsoje stebėjau vieną tašką galvodama kur Zayn yra dabar. Nekreipdama dėmesio į, tai, jog darosi dar šalčiau, nes langas yra atidarytas niekur nesijudinau.
Nes po velnių. Man skaudu. Man skaudu, jog jis sako man, kad mane myli, o pasirodžius jo seserims jis mane palieka vieną. Sako, jog atsikniščiau nuo jo ir galiausiai negrįžta namo. Aš esu juo iš tiesų nusivylusi.
"Oh, tu jo vis vien lauki." Doniya tėškė faktą ir sudrebėjusi uždarė langą nuo kurio kambario temperatūra krito.
"Taip." atsidusau ir užsimerkiau leisdama kelioms ašaroms nuriedėti skruostu. "O kodėl tu nemiegi?" paklausiau mėnulio prieblandoje pažiūrėdama į merginą kuri savo žvilgsniu nepaleido paveikslo. Gilaus paveikslo.
Tai buvo paprastu pieštuku nupiešti keli žmonės savo kojomis minantys vienas kitą. Jis simbolizavo, jog vyriausieji vadovauja jaunesniems. Jaunesni dar jaunesniems, tačiau mano nuomone, tai buvo skirstymas į luomus.
"Dėl tos paties priežasties kaip ir tu." Doniya atsikvėpė nemirksėdama. "Žinai, aš kažkada taip sėdėdama laukiau savo vaikino visą naktį, o jis grįžęs mane išvarė atgal pas tėvus, nes jo nuomone aš buvau jam per jauna. Nuo to laiko ieškau vaikino kuris būtų vyresnis už mane metais arba dvejais. Nors labai pavydžiu Waliyha, nes jai nesvarbus amžius. Ji man pasakojo apie Mike." Doniya sukikeno ir galiausiai nusišypsojo ir įtraukė mane į savo šiltą glėbį.
Nusišypsojau į Doniya petį ir netrukus išgirdau kaip atsidaro durys vedančios į koridorių. Po to koridoriuje įjungiama šviesa ir galiausiai juodaplaukis pasirodo svetainėje prieš mane. Doniya stipriai suspaudė mano ranką, lyg sakytų 'palaikau kiekvieną tavo žingsnį'.
Atsistojau ir žiūrėjau jam į akis. Netrukus nuo Zayn pajaučiau sklindantį moteriškų kvepalų kvapą kuris buvo ne mano ir juo labiau nė vienos kurią pažįstu. Giliai įkvėpiau, kad nepradėčiau šaukti ir užsimojusi trenkiau stiprų antausį vaikinui.
"Aš miegosiu šiąnakt ant sofos." tariau ir pasiėmiau minkštą dekoratyvinę pagalvėlę kurią padėjau po pledu.
"Gali miegoti, kad ir lauke. Man nesvarbu, nes tu man esi niekas." juodaplaukis tarė ir netrukus susiėmė už nosies. Doniya piktu savo žvilgsniu žiūrėjo į juodaplaukį kuris žiūrėjo į ją iš nuostabos sumišusiu žvilgsniu, o jo veidas nerodė jokių emocijų. Kaip ir visuomet.
"Visuomet užstojau tave. Kai buvai pas kokias kales paauglystėje sakiau mamai, jog tu pas savo draugus. Tu niekuomet negerbei merginų, tačiau dabar. Dabar Zayn tu negerbi ir manęs, o, tai, yra iš ties negražu, kai tu negerbi ir merginos kuri laukiasi tavo vaiko." Doniya kėlė balsą ant Zayn. "Aš tavo sušikta sesuo. Ir jei mama su tėčiu tave išlepino ir neišmokė gražiai elgtis. Tą padarysiu aš. Atsiprašyk jos!" ji surėkė pažiūrėdama į mano bailią veido išraišką.
"Nereikia." sumurmėjau pažiūrėdama į Zayn. "Aš esu niekas." tariau ir nuėjusi į virtuvę nuo spintelės paėmiau tėvų namo raktus.
"Kur tu išeini?" Waliyha paklausė manęs išlindusi iš kambario. Jos akys rodė, jog jai vis dar trūksta miego.
"Kuo toliau nuo čia." netikrai šyptelėjau mirktelėdama merginai ir patraukiau link durų.
"Aš su tavim." Doniya tarė išeidama iš kambario su kuprine ant pečių. "Wali, tu kartu ar pasilieki čia?" Doniya pažiūrėjo į merginą ir ši greit nubėgo į kambarį, bei po kelių minučių grįžo su kuprine ant pečių.
Paskui ją ėjo ir Zayn nenuleisdamas akių nuo kiekvienos jis skenavo mus savo piktu žvilgsniu. Juodaplaukis buvo stipriai sukandęs savo dantis kaip tąsyk, kai oro uosto ledų krautuvėlėje pradavėjas flirtavo su manim.
Apsisukau ir lėtai išėjau paskui Doniya iš buto, o paskui mane ėjo Waliyha su žvilgsniu kurį buvo neįmanoma suprasti. Ji buvo lyg sumišusi ir nesuprantanti kas vyksta, bet tuo pačiu piktai ir neišsmiegojusi.
"Kur važiuosim?" Doniya paklausė manęs pežvelgdama Waliyha kuri dėvėjo savo pižamą su Mike Pūkutuoku.
"Į mano tėvų namus kuriuose šiuo metu gyvena Mike." šyptelėjau ir netrukus Waliyha galima sakyti prasibudino.
Jos akys labai greit plačiai atsimerkė. Ji išsišiepė taip, kaip dar nesišypsojo šį vakarą ar tikriausiai visą savo gyvenimą ir netrukus ji peržvelgė savo aprangą.
"Mes negalim. Kaip aš atrodau?" Waliyha paklausė ranka perbraukdama per savo plaukus.
"Atrodai gerai, laisvai ir atrodai taip, lyg savimi labai pasitikėtum." nusišypsojau ją padrąsindama.
"Tiesiog, atrodai labai mielai." Doniya nusišypsojo taip pat ir tuomet Waliyha nusiramino.
Zayn, tai tavo kaltė, kad nuo tavęs nusisuko net ir seserys.
******
AČIŪ, KAD SKAITOT IR RAŠOT NUOMONES!
BE NUOMONIŲ NEBUS NAUJOS DALIES!!! ((((: ♥
YOU ARE READING
Daddy ; kink BAIGTA
Fanfiction* Visi manė, jog aš miriau, tačiau, tai, buvo netiesa. Aš pabėgau. Pabėgau tam, kad būčiau su juo. * "O ar taip gerai, tėveli?" * *** Antras sezonas (((: "Kartais, tiesiog kartais, tu gali įsimylėti kažką kas tavęs nemylės arba kažkas gali įsimylėt...
