Daddy ; kink BAIGTA

ժѵíժҽšíʍԵ ՏҽԹԵվղí

Ryte atsikėliau ir paskambinusi visoms merginoms pasakiau, jog dvyliktą valandą ryto būtų oro uoste. Pati apsivilkau Romper'į ir basutes ant platformos. Nusileidau į apačią pasisveikinusi su tėvais - pavalgiau.

"Kaip miegojai?" mama paklausė manęs, kai aš nusileidau laiptais į apačią.

"Gerai, o tu?" nusišypsojau ir išsiplovusi savo lėkštę vėl užlipau laiptais į viršų.

Laikas ėjo nepaprastai greitai, tad, kai iki dvyliktos liko maždaug trisdešimt minučių mes išvažiavom iš namų ir greit atvažiavę išlipom.

Tėvams nereikėjo atsisveikinti su manim labai daug, nes sakė, jog atvyks pas mane po mėnesio arba po dvejų, nes jie išvažiuoja kažkur. Vėl. Žodžiu, vos atsiradusi oro uosto pastate iš kart atsidūriau dideliame, tačiau labai šiltame draugų būryje.

Leyre, Sarah, Jade, Lily, Lucy, Amy, Meghan, Steve, Scott, Jake, Tim, Josh, Niall, Simon.

"Mes tavęs labai pasiilgsim." Lily sumurmėjo jam į ausį ir tuomet stipriai apkabino mane.

"Lauksiu tavo skambučio." Leyre sukrizenusi apsikabino mane taip pat.

"O mes lauksim tavęs sugrįžtant." likę sukrizeno ir atskirai mane apsikabino.

Sėdėjom ant metalinių kėdžių kurios buvo keistai patogios ir gėrėm kavą. Šiaip plepėdami apie bet ką.

"Turim tau dovaną, kad niekada mūsų nepamirštum." Jade tarė, o kitos tik nusišypsojo.

Netrukus mano rankoje buvo tamsi, raudona dėžutė. Ją atidariusi pamačiau labai gražią apyrankę. Ji buvo pilkos spalvos kas leido suprasti, jog ji - sidabrinė. Ten buvo daug širdutės. Kiekviena širdutė turėjo merginos vardą. Mano draugės vardą. Kitos širdutės buvo tokios pačios, tačiau ten jau buvo vaikinų vardai. Buvo daug kažkokių figūrėlių kaip saulė ir mėnulis ir panašiau. O ant riešo buvo toks stačiakampis ant kurio buvo išraižyti žodžiai "Tiesiog būkime tokie, kokie esame."

"Tikiuosi patinka." Leyre tarė pažiūrėdama į, tai, kaip apyrankė atrodo man ant rankos.
"Aš dievinu ją." dar kartą ranka perbraukiau per apyrankę ir nusišypsojau. "Aš jums irgi turiu kai ką." nusišypsojau ir greit išėmusi maišiuką su dėžutėmis pradėjau dalinti jas joms. Merginos atsidariusios jas pažiūrėjo į apyrankes ir šypsodamosis valėsi ašaras.

"Laipinami keleiviai skrydžiui į Niujorką." moteriškas balsas pasklido po viso oro uosto pastatą.

"Mano." šyptelėjau ir atsistojusi suspaudžiau lagaminus savo rankose.

"Steph, palauk!" pažįstamas balsas vis šaukė mano vardą iki tol kol apsisukusi išvydau Zayn.

"Ko?" paklausiau jam priėjus prie manęs. Maža dalelė manęs norėjo jį apkabinti, kita - skelti antausį ir bėgti.

"Neskrisk. Aš tave myliu." jis tarė, o mano lūpas paliko tik garsus juokas.

"Reikėjo apie, tai, pagalvoti prieš nužudant vyrą savyje, tai yra trenkiant man ir vietoj manęs pasirenkant narkotikus." šyptelėjau ir dar kartą su visais apsikabinusi nuėjau į patikrinimą.

Galiausiai po įtempto trumpo patikrinimo aš jau sėdėjau lėktuve. Išjungiau lauk telefoną ir prisisegusi saugos diržą jaučiau kaip lėktuvas pradeda kilti.

Kai lėktuvas nusileido įjungiau savo telefoną ir pažiūrėjau į buto adresą kurį atsiuntė Mike. Įmečiau savo lagaminus į taksi bagažinę ir įlipau į keleivio vietą.
Kai atvažiavom sumokėjau pinigus ir išlipusi patraukiau į namo vidų. Iš išorės namas kuriame yra butai atrodė labai gražiai. Raudona ir geltona buvo dvi spalvos labai gražiai suderintos ir paversdamos namą moderniu. Įėjusi į devynaukščio namo vidų susiradau liftą ir kilau į devintą aukštą. Pasiekusi jį susiradau savo naująjį butą ir atidariusi duris pažiūrėjau ar jis iš tiesų atrakintas.

Mike raktą buvo palikęs kambaryje kas buvo labai gerai, nes nereikėjo su juo būtent dabar susitikti. Įėjusi į butą apsižvalgiau. Šviesos jungikliai buvo sukinėjami norint nustatyti sau norimą šviesos padėtį kas buvo labai šaunu.

Buvo du vonios kambariai, virtuvė sujungta su svetaine ir visa, tai, turėjo didelę, stiklinę sieną. Didelis kambarys su dvigule lova kurio sienos buvo pilkos spalvos. Mano kambaryje buvo spinta kuri ėjo per puse sienos ir į ją galėjai įeiti. Tai, kaip dar vienas kambarys skirtas drabužiams ir avalynei.

"Labas, Stephanie, kaip butas?" Mike sukrizeno į telefoną priversdamas mane nusišypsoti.

"Man čia labai patinka." nusišypsojusi plačiau tariau.

"Jau išsikrovei daiktus?" jis paklausė jau šiek tiek surimtėdamas.

"Taip, kątik baigiau." tariau užmerkdama akis ir po kelių sekundžių jas vėl atmerkiau.

"Na, tai manau, kad rytoj tau bus labai gera diena." jis sukrizeno. "Dešimtą valandą ryte tavęs atvažiuos mano vairuotojas ir atveš pas mane į studiją. Gerai?" jis paklausė manęs. Jaučiau kaip jis į kažką įsmeigia žvilgsnį.

"Žinoma." nusišypsojau ir atsisveikinusi nuėjau miegoti.

Atsikėlusi nelabai orientavausi aplinkoje ir tik po akimirkos prisiminiau, jog aš Niujorke. Mieste, kur prasideda mano naujas gyvenimas.

******

Vakar įkėliau šešias dalis xdd ir tas jausmas, kai jau VISKAS. Beveik baigiau. Dar kokios dvi - trys dalys ir asta la vista xd

BE IŠSAMIŲ NUOMONIŲ NEBUS NAUJOS DALIES!!