Zayn atsitraukęs nuo manęs padėjo man atsistoti ir tuomet supynęs mūsų rankų pirštus vedėsi mane kažkur.
"Žinai ką?" paklausė jis sustodamas prie kažkokio didelio namo atsukdamas mane į save.
"Nežinau, nes dar nepasakei." tariau ir išgirdau kaip jis pradeda juoktis.
"Aš noriu tave pabučiuoti." jis tarė man į ausį ir pavaidino, jog ją sukanda.
"Tai pirmyn." sukrizenau, tačiau jis tik pažiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu. "Nagi, padaryk tai." surimtėjau tuomet, kai vaikinas savo delnus uždėjo man ant skruostų ir prisitraukęs pabučiavo. Jis savo nyksčiais masažavo mano skruostus, o savo liežuviu masažavo manąjį.
Įvėliau savo vienos rankos pirštus į jo plaukus, o kita ranka apsikabinau jo kaklą, kai jo rankos nusileido iki mano užpakaliuko ir jį suspaudė. Pritrūkus oro atsitraukėm ir jis vis dar žiūrėjo į mano akis.
Netrukus Zayn atidarė to namo vartelius ir pirmiausia praleidęs mane praėjo pats. Netrukus jis atrakino duris ir vėl įleido mane pirmą. Po to įjungė šviesą leisdamas apsižvalgyti. Namas buvo nuostabus. Iš išorės jis atrodė tikrai didelis, tačiau viduje jis buvo vidutinio dydžio.
Koridorius buvo erdvus su durimis į tuoletą, o prieš jį veidrodis. Svetainė buvo baltos ir pilkos spalvos mišinio kas pavertė ją labai jaukia ir gražia. Virtuvėje - tvyravo juodos ir pilkos spalvos. Nors spalvos ir buvo šaltos, tačiau patalpa atrodė tikrai elegantiškai.
"Gražu, taip?" jis paklausė apkabindamas mane iš nugaros ir savo smakrą uždėjo man ant peties, tad aš atsukau į jį savo veidą padarydama taip, jog mūsų nosys liestųsi, o lūpos - ne.
"Man čia labai patinka." šyptelėjau dar kartą apsižvalgydama. "Tačiau, kur padėjai butą kur jame kartu gyvenom?" paklausiau atsisukdama pilnai į jį.
"Pardaviau." jis sukikeno pažiūrėdamas į mano kvailą veido išraišką. "Tačiau tavo pas mane likusius daiktus turiu čia. Bent jau turėjau." jis pasikasė kaklą, o paskui pradėjo juoktis.
"Aišku." tariau ir apsikabinau jį. "Ačiū tau už šį vakarą. Manau važiuosiu namo." šyptelėjau jį apsikabindama.
"Ne, gali miegot čia. Su manim arba svečių kambaryje." juodaplaukis liūdnai nusišypsojo.
"Ne, Zayn, to negali būti. Pats supranti. Mes buvom kartu ir mums nepavyko. Neverta, to, kartoti antrą kartą." tariau nueidama iki durų ir susikišau rankas į kišenes. "Ačiū už nuostabų vakarą." nusišypsojau ir pakštelėjusi jam į skruostą išėjau į lauką.
Grįžusi namo nuėjau į dušą ir nusimaudžiusi susirišau plaukus į netvarkingą kuodą. Dabar nebuvo labai vėlu, tad nusprendžiau išsikepti karštų sumuštinių, tačiau vietoj to, atsiguliau į lovą ir netrukus užmigau. Štai ir likau be karštų sumuštinių.
Ryte atsikėlusi apsivilkau džinsus ir sau keliais dydžiais per didelį megztinį. Pasigaminau pusryčius kuriuos sudarė sumuštinis su pomidorais ir salotomis. Būnant veganu yra sunku nevalgyti sūrio, mėsos, kiaušinių, todėl labai dažnai gali bijoti, kad užsimiršęs nepasiimtum kažko kas yra susiję su gyvūnais kas kelia didelį siaubą.
"Labas." Leyre tarė į telefoną kalbėdama su manimi.
"Oh, sveika." nusišypsojau. "Kažkas atsitiko?" paklausiau išgirdusi kaip ji sukūkčioja.
"Aš atvažiuoju." ji tarė ir man atsakius teigiamai ji nutraukė pokalbį.
"Labai tau ačiū." ji tarė apsikabindama mane, kai jau atvažiavo.
"Visada." sušnabždėjau ir nusivedusi pasodinau ją ant sofos. "O dabar pasakok kas atsitiko." paraginau ją sušnabždėdama į plaukus.
"Aš.. aš laukiuosi, o kai pasakiau, tai, Steve jis pasakė, jog tas vaikas ne jo." ji dar kartą sukūkčiojo. "Aš nežinau ką daryti." ji vis dar verkė.
"Atsigulk ir pamiegok, o aš pagalvosiu." tariau paguldydama ją ant tos pačios sofos paduodama pagalvę ir, kai ji atsigulė apklojau ją pledu.
"Labas, ar Leyre pas tave?" Steve balsas pasigirdo telefone, o paskui išgirdau Zayn juoką.
"Taip ji pas mane, o tu esi didžiausias šiknius koks tik gali būti. Aš tavęs nekenčiu. Ji laukiasi tavo vaiko, o tu sakai, jog jis ne tavo, kai turėtum džiaugtis, nes tau jau yra trisdešimt ketveri ir..." negalėjau pabaigti, nes juodaplaikio balsas mane nutraukė.
"Brangute, Steve nori pasipiršti Leyre." Zayn tarė ir mano telefonas iškritęs iš rankų nukrito ant pilkų virtuvės plytelių.
"Ką? O dieve! Tu rimtai?!" pradėjau cypti į telefoną. "Kaip?" paklausiau šiek tiek surimtėjusi, tačiau vis vien šypsojausi kaip idiotė.
"Mano nuopelnai, o dabar mes atvažiuosim pas ją. Ką ji veikia?" Zayn paklausė. Iš tiesų viena mano dalis labai paniuro. Aš iš tiesų pavydėjau Zayn nors jis tik paklausė ką ji veikia.
"Miega." piktai sumurmėjau išgirdusi kaip vaikinas atsidūsta.
"Gerai, mes atvažiuosim po valandos." Steve tarė ir išgirdau tik jo sunkius žingsnius.
"Iki, Zayn." tariau vis dar supykusi. O kodėl aš pykstu ant jo jei mes net nepora? Nelaukdama jo atsakymo baigiau pokalbį.
Sukroviau visokius sausainius ir saldainius į gražiausias mamos turimas lėkštes ir nuėjau pažiūrėti ar Leyre vis dar miega. Išgirdau kaip atsidaro durys, tad nuėjusi apsikabinau su Steve ir jam į ausį sumurmėjau, jog vis dar jo nekenčiu, tačiau jis tik sukikeno.
Stovėjau laukdama, kol Zayn prieis prie manęs ir tiesiog užsimerkiau. Netrukus pajaučiau Zayn rankas apsivejant mano liemenį ir jo lūpas prisiliečiant man prie kaktos.
"Norėčiau pakartot vakar vakarą." jis sukikeno man į lūpas ir aš nieko nelaukdama jį tiesiog prisitraukiau bučiniui.
"Mūsų niekas negali pamatyti." tariau pakštelėdama jam į lūpas ir pradėjau eiti į virtuvę, o Zayn mane sekė iš paskos.
"Gerai, eik ją pažadink." Zayn tarė pasiimdamas lėkštę su sausainiais ir juos valgė.
"Kas tarp jūsų vyksta?" Steve paklausė pažiūrėdamas į mudu sutraukdamas akis.
"Ji bunda, tad geriau bėk." pavarčiau akis ir mer visi trys išbėgom į kambarį kuriame ji miegojo. Mano tėvų svetainė.
"Mažute." Steve ją pajudino ir ji atsimerkusi žiūrėjo nesuprasdama.
"Stokis, Leyre." sukikenau ir ji pasitrynusi akis atsistojo ir savo akimis sekė kaip Steve atsiklaupia ant vieno kelio.
"Tau buvo dvidešimt, o man dvidešimt dveji, kai mes susitikom ir mes esam iki dabar kartu. Visada buvom kartu, tačiau skirtingai, o dabar.. dabar yra pats keisčiausias būdas kaip mes esam kartu, nes kažkada sakei, jog niekada netekėsi, tačiau, mieloji, padaryk man garbę ir padaryk mūsų santykius dar keistesniais. Tekėk už manęs." jis pilnomis ašarų akimis atidarė dėžutę su žiedu nuo ko aš išsišiepiau ir šiek tiek atsitraukiau. Pajaučiau Zayn rankas apsivejant mano liemenį iš nugaros ir netrukus buvau nustumta į virtuvę, kai jie pradėjo kalbėtis.
Vos įėjom į virtuvę jis savo klubus įrėmė į manuosius ir prispaudė mane prie spintelės. Žiūrėjau į jo juodus plaukus, rudas akis it šokoladas, tuomet į ilgas, tankias, juodas blakstienas kurių visada norėjau ir aš.
"Aš taip tave myliu." jis atsiduso, o aš suliečiau mūsų lūpas. "Man nesvarbu ar kas nors mus pamatys. Aš noriu būti su tavim." jis kalbėjo per bučinį versdamas mane šypsotis vis labiau ir labiau.
Galiausiai visi keturi sėdėjom svetainėje ir kalbėjomės. Zayn sėdėjo labai toli nuo manęs, tad mes tiesiog rašinėjom vienas kitam žinutes.
"Su kuo rašinėjatės?" Leyre paklausė pažiūrėdama į mudu.
"Su savo mergina." Zayn nusišypsojo priversdama Leyre aiktelėti ir pasižiūrėti į mane.
"Aš rašinėjuosi su draugu, Leyre, nesijaudink." sukikenau ir ji atsipūtė.
'Tai sakai mergina...'
Parašiau ir išsiunčiau Zayn.
'Nagi, aš tave esu įsimylėjęs, nors kai tapau garsus vyliausi tave pamiršti, tačiau kai vėl sutikau įsimylėjau dar labiau.' jis sukikeno realiai priversdamas mane pažiūrėti į jį.
'Zayn, man čia būti liko savaitė, tai yra septynios dienos, o tau šešios. Tuomet.. Zayn, mes vis vien išsiskirsim, supranti. Aš į Niujorką, o tu.. tu į Londoną su savo grupe.' parašiau jausdama ašaras savo akyse.
'Joks prakeiktas vandenynas man nesutrukdys būti su tavim.' jis parašė man.
Kai Leyre ir Steve išvažiavo ir Zayn pasiliko su manimi mes tiesiog sėdėjom ir žiūrėjom filmą. Na, tiksliau, as gulėjau ant jo. Jis mano veidą atsuko į savąjį ir sulietė mūsų lūpas.
Mūsų lūpos judėjo švelniai ir kartu. Netrukus jo liežuvis įslydo į mano burną ir jie pradėjo 'kovoti'. Jis savo rankas uždėjo man ant užpakaliuko ir jį suspaudė. Pritrūkus oro atsitraukėm ir aš savo veidą paslėpiau jo kaklo linkyje.
"Myliu tave, Zayn." sumurmėjau ir pajaučiau kaip vaikino rankos apsivijo mano liemenį.
"Aš irgi tave myliu, Stephanie." jis sušnabždėjo man į ausį priversdamas vėl drugelius skraidyti mano pilve. "Myliu tave." jis dar kartą ištarė ir aš užsimerkusi pakštelėjau į jo kaklą.
******
Beveik 1300 žodžių.
BE NUOMONIŲ NEBUS NAUJOS DALIES!!