Susiruošusi nusileidau liftu į pirmą aukštą ir išėjusi į lauką pasisveikinau su vidutinio amžiaus vyru kuris turėjo mane nugabenti į studiją.
"Labas rytas, panele, aš esu Frank." vyras nusišypsojo ir atidarė man dureles.
"Labas rytas, aš Stephanie." sukrizenau ir sulaukiau dar vienos jo šypsenos.
Įėjau į didelio pastato vidų ir nuėjusi prie registratūros pasakiau savo vardą, pavardę ir, kad man reikia pas Mike. Užkilau liftu į šeštą aukštą ir nuėjusi koridoriaus galą pasukau į dešinę. Nuėjau vėl į koridoriaus galą ir pasiekusi stiklines duris jas pravėriau.
"Labas rytas." nusišypsojau pamačiusi vaikiną kuris įdėmiai žiūrėjo pro langą. Netrukus vaikinas atsisuko pažiūrėdamas į mane. Jis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir tuomet šyptelėjęs ranka parodė, kad atsisėsčiau.
"Tai gi, Stephanie, taip?" jis paklausė manęs pasitikslindamas dėl mano vardo.
"Taip." nusišypsojau sėdėdama ir tyrinėdama jo veidą, akis, lūpas ir skruostikaulius.
"Kiek tau metų?" jis paklausė pažiūrėdamas į mane tokiu žvilgsniu kokio negalėjau paaiškinti.
"Šešiolika, o tau?" pažiūrėjau jam į akis. Jos tokios žalios kokias ir įsivaizdavau. Plaukai kaštono spalvos. Vaikinas buvo toks kokį jį įsivaizdavau, lyg nužengęs iš svajonės.
"Man dvidešimt aštuoneri." jis sukrizeno. "Aš turiu sužadėtinę ir esu šio pastato savininkas." jis vyresnis už mane dvylika metų.
"O, tai yra labai šaunu." nusišypsojau. "Tai ką man reikės daryti?" paklausiau jo ir žiūrėjau kaip keičiasi jo veidas. Netrukus jo šypsena pasikeitė į pikdžiugišką šypseną.
"Tu dainuosi, o aš tave išgarsinsiu. Būsim puiki komanda, mieloji." jis nusišypsojo dabar jau natūraliau priversdamas mane nusišypsoti.
"Gerai." nusišypsojau. Štai šitas vienas žodis atsakant į pasiūlymą pakeitė gyvenimą dar labiau negu jis turėjo būti pakeistas.
Sėdėjom su Mike kavinėje ir valgėme. Jam kaip tik buvo pietų pertrauka ir jis pasakojo apie savo sužadėtinę.
"Oh, ji atrodo labai šauni." nusišypsojau vaikinui ir įsidėjau į burną dar vieną gabalėlį kepsnio.
"Ir yra, o tu, ar turi vaikiną ar kažką panašaus?" jis paklausė pažiūrėdamas į mano akis.
"Um, turėjau, bet nenoriu apie, tai, kalbėti." tariau ir vaikinas pakėlė antakį. "Skaudi tema." sumurmėjau ir išsitiesiau kėdėje baigusi maistą.
"Oh, liūdna. Gerai, tai manau, kad galėsim grįžę pradėti, taip?" jis paklausė manęs paprašęs sąskaitos.
"Žinoma." nusišypsojau ir jis sumokėjęs už maistą atsistojo.
Pėščiomis grįžom į studiją, nes aš norėjau, jog jis man šiek tiek aprodytų Niujorką. Nuėjome į ledainę nusipirkti ledų, taip pat jis parodė man ir Laisvės statulą. Žodžiu, grįžę į "SyncRecords®" nuėjom į studiją.
"Pabandyk šią dainą." jis šyptelėjo paduodamas man dainos žodžius atspausdintus lape.
"Ne, aš noriu pati išsirinkti dainą, nes kitaip negalėsiu atiduoti savo jausmų, supranti?" paaiškinau vaikinui ir jis linktelėjo.
"Pabandyk šią versiją tuomet "Can't help falling in love with you", gerai?" jis paklausė įjungdamas mano mėgstamiausią versiją ir aš linktelėjusi nuėjau į patalpą kurioje turėjau atlikti kūrinį.
"Wise men say
Only fools rush in
But I can't help
Falling in love with you.
Oh shall I stay
Would it be a sin
But I can't help
Falling in love with you.
Like a river flows
Surely to the sea
Darling, so it goes
Some things are meant to be
Take my hand
Take my whole life too
Oh for I can't help
Falling in love with you
Oh like a river flows
Surely to the sea
Darling so it goes
Some things are meant to be
Oh take my hand
Take my whole life too
For I can't help
Falling in love with you.
Oh for I, I can't help
Falling in love with you.'
Dainavau užsimerkusi, o kai baigiau išgirdau tik garsius vaikino plojimus.
"Rytoj šitą dainą paleisim po viso pasaulio radijus, kad visi išgirstų tave ir tavo nerealų balsą, mieloji." Mike nusišypsojo ir mums išėjus pastebėjau kaip kelios sekretorės sėdėjo apsiverkusios, o pamačiusios mane nusišypsojo ir pradėjo ploti.
"O, Steph, tai labai puiku! Rytoj visą dieną klausysiu radijo ir perspėsiu visas." Leyre sukikeno į telefoną kas buvo labai nerealu. Džiaugiuosi, kad turiu tokių draugų.
"Gerai, turiu eit." šyptelėjau ir atsisveikinusi padėjau ragelį.
"Einam supažindinsiu tave su keliais savo draugais." Mike nusišypsojo ir paėmęs už rankos pradėjo tempti į kažkokia kavinę.
Susipažinusi su jo draugais grįžau namo ir nusimaudžiusi susidėjau drabužius rytojui. Aš tikiuosi, kad žmonėms patiks mano balsas ir mano dainos atlikimas.
"Labanakt, Zayn." sumurmėjau ir supratau ką pasakiau.
Pasirido jį pamiršti bus dar sunkiau nei maniau...
****
Heyoo! Žodžiu noriu pasakyt, kad kita dalis paskutinė ir nežinau kada ją įkelsiu xd
BE IŠSAMIŲ NUOMONIŲ NEBUS NAUJOS DALIES ((((: