Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Kritimas žemyn

Atėjo dar viena diena. Dar viena diena kai esu pririšta kaip šuo.
-Laikas pasirodymui gražioji mano miledi. - plačiai nusišypsojo Tristanas.
Aš nieko jam neatsakiau. Man jau neberūpėjo, kokiam pasirodymui esu reikalinga.
Tristanas išlaisvino mane iš grandinių. Jaučiau jo tvirtas rankas laikančias mane už peties.
Jis išsivedė mane į lauką.
-Jau seniai matei lauką mano gražuole. - pasakė Tristanas.
Aš toliau tylėjau.
Lauke stovėjo pie mašinos Aurora.
-Lipk į mašiną Aurora. - paliepė Tristanas.
-Palauk broliuk. - pasakė Aurora ir priėjusi prie manęs iš visų jėgų trenkė man per veidą.
-Kalė. - ištariau pro stipriai sukąstus dantis.
-Taip tau ir reikia išdavike! - paniekinančiai pasakė Aurora.
-Oh! Aurora! Kam taip reikėjo? - apsimestinai "gynė" mane Tristanas.
-Galėčiau ją čia ir dabar užmušti. - sušnypštė Aurora.
-Man įdomu kaip tu dar gyveni. - nusijuokiau.
-Per tavo mergiščios kraują. - atsakė Aurora.
-Geriau saugokis, nes kažkas gali tau išspardyti subinę! - surikau.
-Tu?! Elijus? Klausas? - nusijuokė Aurora - Tu esi silpna, Elijus labai geroj vietoj, o Klausas... Klausas jau seniai tavęs isižadėjęs, gaila, kaip tu dėjai į jį tiek vilčių... pasidarei vaiką ir manei, kad nebūsi jo kekše... bet neišėjo... Reikėtų tau kitokio snukio, nes dabartinis tavo snukis toks šlykštus... - sarkaztiškai kalbėjo Aurora.
-Na, jis yra vaiko tėvas. - nusišypsojau.
-Gerai, važiuojam. - galiausiai pasakė Tristanas.
Mes visi įlipom į mašiną ir nežinia kur išvažiavom.
Kai atvažiavome, supratau, kad esame jau Mikaelsonų kieme.
Tristanas surišo mano rankas. Aš net nesipriešinau, nes nemačiau tam naudos ir buvau labai nusilpusi...
-Gera mergaitė. - nusišypsojo Tristanas.
Aurora mane laikė, o Tristanas nežinia kodėl kažkur išvažiavo. Prie mūsų buvo ir Tristano vampyrai, bei ragana kurie akylai stebėjo aplinką.
-Einam į vidų. - pasakė Aurora ir stumtelėjo mane į priekį.
Kai jau buvome Mikaelsonų namuose, visi laukėme Tristano.
-Tai kur Tristanas? - paklausė Klausas.
-Jis atgabens Elijų. - atsakė Aurora.
Išgirdusi Elijaus vardą, mane visą nuo galvos iki kojų nukrėtė kažkokie drebuliukai...
-Nesuprantu, ko jūs siekiate iš viso to? - paklausė Rebeka.
-Rebeka, tu turbūt esi kvaila kaip bato aulas. - nusišaipė Aurora - Na, turbūt tau bus labai sunku išmąstyti visą tai. Taigi pasakysiu - keršto.
-Bet kas iš to keršto? Jeigu nužudysite mus, jūs mirsite taip pat. - pasakė Rebeka.
-Be to, mano mažoji sesute, nepamirškime, kad jie neturi ginklo prieš mus. - pridūrė Klausas.
-Ak, tikrai? Tada tikrai jau blogai... - apsimestiniu nustebimu pasakė Aurora.
Rebeka ir Klausas įdėmiai pasižiūrėjo į Aurora.
-Na, Elijaus linija nutraukta... jeigu žinote kas tai, bei turime kuolą, būtent Elijui, o jums laukia puiki staigmenėlė. Bei labai esate tokie kvaili, kad neturite apsaugos. - kalbėjo Aurora.
-Na, paskutiniu metu mūsų šeima išsiskaidžiusi, bet mes galingesni už jus. - plačiai nusišypsojo Rebeka.
-O mes dar pažiūrėsim mergyt. - įsikišo Tristanas.
Tristanas į svetainę atvedė Elijų. Jis atrodė siaubingai.
-Taigi brangieji, mūsų ragana iš pradžių man suteikė jo kūną, vėliau būdamas Elijumi, aš lengvai apgavau Heilę, per tą laiką, Elijus buvo džiovinamas burtų galia ir galiausiai, mūsų kelios raganos nutraukė jo vampyrų liniją, aišku, jos mirė. Kadangi aš turėjau jūsų Viltį, panaudojau jos kraują Aurorai, todėl Klausai, tavo įkandimas buvo bevertis. Taigi ir šiandien esu apsiginklavęs ragana, kuri iškart jus puls, jeigu jūs pulsite mane. Kaip ten Elijus sako? Ak! Tiesa! Pakalbėkime civilizuotai. - su pasitenkinimu viską papasakojo Tristanas.
Ką jis kalbėjo neviską supratau, bet kažkokią esmę pagavau.
-Esi šunsnukis Tristanai. - pasakė Rebeka.
-Na, jeigu kalbamės XXI amžiuje, tai dabar moterų nuomonė yra labai svarbi, bet aš labiau mėgstu tuos senus gerus XIX amžiaus, o gal net senesnius laikus, kada moters nuomonė buvo bevertė. - pasakė Tristanas.
-Čia ne nuomonė Tristanai, čia faktas. - pasakė Rebeka.
-Mes kalbamės civilizuotai, taigi, eikime prie reikalo. Kas iš judviejų norėtų pažaisti? Šis žaidimas vadinasi pasirinkimas. Pasirink vieną žmogų. - pasiųlė Tristanas.
-Mes nenusiteikę žaisti. - pasakė Klausas.
-Na, tikrai Klausai, sunku pasirinkti ką nori palikti gyvą. - nusišypsojo Tristanas.
-Palik Elijų gyvą. - pasakė tvirtai Klausas.
-O Heilės nenori? - paklausė Aurora.
-Negali Klausai... - ištarė pasimetusi Rebeka.
-Elijų gyvą? - perklausė Tristanas - Tas kuris geidžia užimti tavo vietą Klausai, tas kuris yra amžinas tavo konkurentas, tas kuris amžinai išduoda savo šeimą dėl menko susižavėjimo, tas kuris matydamas Heilę jai jaučia nežmonišką aisrą... jis net kadaise norėjo tave nužudyti... Tu nori, kad jis liktų gyvas? - paklausė Tristanas.
Klauso veido mimika laikėsi rimta.
-Taip. Jis mano brolis. - pasakė tvirtai Klausas.
-Na jeigu taip, tai gerai. - nusišypsojo Tristanas ir paleido Elijų.
-Matau, kaip tu nori nužudyti Elijų, matau tavo akyse pavydą... - pasakė Rebeka Klausui.
-Rebeka, nejaugi nematai, kad aš jį išgelbėjau? - nepatenkintas paklausė Klausas.
-Brolis brolį gina, bet jausmai, valdžia ir aistra žudo brolį iš vidaus. - kalbėjo Rebeka.
-Ką kalbi Rebeka?! Aš visada renkuosi šeimą! Visada! - pradėjo rėkauti Klausas.
-Kokia drama... - sumurmėjo ironiškai Tristanas.
-Tu renkiesi veiksmais Klausai. Tu renkiesi šeimą veiksmais. Niekada nemoki parodyti vidaus, savęs tikro. - kalbėjo Rebeka.
-Rebeka, tu mane provokuoji! - suriko Klausas laikydamas durklą.
-Kaip visada. Tipinis Klausas užgniauš tiesą... Nutildys bet ką.
-Šeimos išdavikė! Tau geriau, kad mirtų Elijus, tau geriau svetimas žmogus. - sukandęs dantis sušnypštė Klausas ir įsmeigė durklą tiesiai Rebekai į širdį.
Rebeka nei trupučio nesipriešino.
-Nes jie geri, jie tyri, o mūsų sielos suteptos juoda smala. - pasakė ji ir užsimerkė.
Klausas žiūrėjo į Rebeka.
Tristanas ir Aurora ironiškai paplojo.
-Prilyginčiau Hamleto pjėsei. - sarkaztiškai šyptelėjo Aurora.
-Sutinku su tavimi Aurora. Na, o dabar prie reikalo. - plačiai nusišypsojo Tristanas ir staigiai grubiai apkabino mane iš nugaros - Nužudysiu ją.
-Tu neišdrįsi. - abejingai pasakė Klausas.
-Nejaugi aš bijau? - ironiškai paklausė Tristanas.
-Tu negali jos nužudyti. - vėl abejingai pasakė Klausas.
-Klysti Klausai. - pasakė Tristanas ir pajaučiau jo ranką visai prie širdies - Tuoj jos širdis gulės ant žemės!
Aš surikau iš beprotiško skausmo.
Tristanas isteriškai nusijuokė.
Klausas stovėjo ir viską stebėjo. Jo veide nebuvo šypsenos ar lūdesio. Jis buvo be emocijų.
-Klaupkitės ant kelių! Dabar aš jūsų kūrėjas! - suriko Tristanas.
Elijus atsiklaupė ant kelių prieš mane ir Tristaną.
-Dabar daryk su manim tai ką nori daryti. - pasakė Elijus.
-Elijau... čia tik... blefas!.. - pasakiau kankinama siaubingo skausmo.
-Aš tavo valdžioje Tristanai, tik paleisk Heilę. - maldavo Elijus.
Tristanas plačiai nusišypsojo:
-Dabar vienas galingiausias vampyras yra mano valdžioje, bet man jo vieno neužtenka. Karalius kuris niekados nebus karaliumi nusilenkia savo karalienei. Štai ir atėjo jūsų pabaiga.
Mano akyse pasirodė ašaros.
-Šlykštu matyti visa tai... - sumurmėjo Aurora.

Dalys bus keliamos retai, nes mokslai ir miegas užgožia viską... :(