Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Viskas viename

Atsipeikėjau būdama uždaryta kažkokiame rūsyje. Rūsys tikrai ne Mikaelsonų, bet buvau tvirtai įsitikinusi, kad jie nori mane atversti į tą gerąją Heilę Marshall ir panaikinti mano jausmus Tristanui. Kvaila manyti, kad jie gali priversti mane ką mylėti...
Staiga atsidarė rūsio durys. Pas mane atėjo ta pati ragana kuri buvo bažnyčioje ir mane pagrobė.
-Mikaelsonų pakalikė. Geriau atvesk Elijų, Klausą ar Rebeką pasikalbėti. - pasakiau karingai nusiteikusi.
-Kodėl tu manai, kad aš dirbu Mikaelsonams? - kuo ramiausiai paklausė ta ragana.
-Klausyk, kodėl aš tau reikalinga? Ir kodėl tu sugadinai mano vestuves?! - drebėdama visa iš pykčio rėkiau.
-Daug klyksi, daug skausmo gausi. - nusišypsojo ragana.
-Tos raganos visada lenda į ne savo reikalus. Dabar atsakyk! Kodėl aš tau reikalinga?!
-Tu įskaudinai man labai brangų žmogų.
-Pf... ir ką tu man padarysi? Nužudysi, kad kažką priverčiau apsiverkti?!
-Ne. Tik kai ką padarysiu.
Aš nusijuokiau:
-Ką aš tokį įskaudinau? Gal gali pasakyti? Nes kažkaip... daug žmonių įskaudinau tik neatsimenu kokių.
-Tu turi pati žinoti tai Heile.
-Kaip miela, tu žinai mano vardą... - pavarčiau akis.
-Kokia tu bjauri pasidarei Heile. - pasakė ragana.
-Su laiku žmonės keičiasi, duh???
Ragana tik pažiūrėjo į mane ir išėjo.

Mikaelsonų namai:
-Kas ten buvo per nesamonė bažnyčioje? - paklausė Lidija.
-Kiek žinau, mūsų plane neturėjo to būti. - pasakė Devina.
-Nepamirškime, kad Heilė yra vis dar reikalinga raganoms, dėl Vilties gimimo. - pasakė Elijus.
-Kažkas ją nukniaukė tiesiai iš mūsų panosės. - sarkastiškai nusišypsojo Klausas.
-Elijau, tu sakai, kad Heilę galėjo pagrobti Naujojo Orleano raganos? - paklausė Devina.
-Taip. - atsakė Elijus.
-Tada ją dar lengviau galime atgauti! - apsidžiaugė Devina.
-Kaip?! - vienbalsiai paklausė Lidija ir Rebeka.
-Aš priklausau Naujojo Orleano raganoms. Tad lengvai galiu ją atsiimti. - paaiškino Devina.
-Šaunu! - apsidžiaugė Lidija.
-Devina, bet kaip tavo statusas užsitarnautas tarp raganų. Tu gali būti ištremta. - pasakė Elijus.
-Nieko tokio... aš išgyvensiu. Man svarbiausia, kad Heilė būtų tikro charakterio, tikrų jausmų ir taptų tokia kokia buvo. - atsakė Devina.
-Mes surasime būdą, kaip išgelbėti Heilę. Tik reikia tuo tikėti. - pasakė Rebeka.
-Aš važiuoju į Naujojo Orleano kapines pas raganas. - skubiai pasakė Devina ir išbėgo.

Raganos rūsys:
Su laiku jaučiausi labai silpna. Nepasimaitinusi kokiais mažiausiai 10 žmonių per dieną, man pasidaro silpna. Čia būnant man niekas nedavė kraujo. Įdomu ką galvoja Tristanas? Ar jis ieško manęs?
Į rūsį pas mane vėl atėjo ta pati ragana:
-Heile, dabar tau aš būsiu psichologė.
-Būtum gera psichologė, jeigu duotum man pasimaitinti. - plačiai nusišypsojau.
-Hm... žudymas. Dabar žudymas tavo gyvenimo dalis, o žinau, kad  labai kentėjai nužudžiusi savo pirmąją auką.
-Iš kur tu žinai visą mano praeitį? - paklausiau.
-Turiu patikimų šaltinių.
-O aš maniau, kad "psichologės" neturi paslapčių. - sarkastiškai pasakiau.
-Dabar turi. Net žinau, kad nužudei savo tėvą.
-O, pasirodo, kad tu mane ir seki.
-Aš žinau tavo visą gyvenimą Heile.
-Be to, mano tėvas netikras. Aš buvau įvaikinta. Tad nežinai mano viso gyvenimo.
-Tikrai? - paklausė ragana su dirbtiniu nustebimu ir atkišo kažkokį man voką.
Aš griubiai pagriebiau tą voką ir atplėšiau jį.
-Taigi Heile Marshall, kaip gi jus vadinti? Gal Andrėja Labonair? - paklausė ragana.
Aš pamačiau savo gimimo datą, visus duomenis ir savo tikrą vardą ir pavardę. Mano viduje kažkas sukruto...
-Čia tavo sukurta nesamonė. - pasakiau ir numečiau tą voką.
-Na, gal ir mano sukurta nesamonė, bet tu gimei karališkoje vilkų gaujoje. Tavo tėvus nužudė ir jie apsaugodami tave paliko tavo įtėviams. Jeigu tau rūpi, galėsime aplankyti tokią vietą, kuri atsakys į visus tavo klausimus. - kalbėjo ragana.
Aš tylėdama klausiau raganos. Mano galvoje kilo kažkokios mintys, bet nieko negalėjau pajusti...
-Man nerūpi. - šaltai atsakiau.
-Kaip nori Heile. - pasakė ragana.
Buvau įsitikinusi, kad ta ragana kažką rezga.
-Pasakyk atvirai, tu nori keršto, už tai, kad įskaudinau tavo kažkokį žmogų? - paklausiau.
-Nenoriu aš keršto. Aš noriu tau padėti. - atsakė ragana.
-Padėti? Man nereikia jokios pagalbos.
-Tau reikia pagalbos Heile. Tau reikia jos giliai tavo širdyje. - pasakė ragana ir išėjo.
Negaliu daugiau klausyti tokių nesamonių iš tos raganos...

Mikaelsonų namai:
Staiga pasigirdo stiprus beldimas į duris.
Elijus priėjęs prie durų jas atidarė ir pamatė visą iš baimės drebančią Deviną.
-Kas atsitiko? - paklausė Elijus.
-Tristanas išžudė visas raganas. Heilės ten nėra. Tikriausiai jis įtaria mus. - atsakė Devina.
-Tai kam dar po velnių, yra reikalinga Heilė? - paklausė Rebeka.
-Nežinau. - atsakė Elijus.
-Tikrai nežinote kur Heilė? - paklausė  Tristanas stovėdamas ir laikydamas prie savęs stipriai prispaudęs Lidiją.
-Paleisk Lidiją! - suriko Devina.
-Panelyte, dabar aš diktuoju salygas. - jis laikė savo ranką prie širdies Lidijai. Lidija verkė.
Devina bandė pasakyti burtažodį, bet jis nesuveikė...
-Tristanai, mes nežinome kur Heilė. - pasakė Rebeka.
-Man nesvarbu, bet jūs ją man surasite ir atiduosite. Turite tam lygiai 24 valandas, jeigu ne, jos širdis atsidurs tiesiai jums prie durų. - plačiai nusišypsojo Tristanas ir dingo su Lidija iš akių.
Devinai iš akių riedėjo ašaros.
-Kaip mes surasime Heilę! - suriko Rebeka.
-Aš ragana! Aš nieko negalėjau padaryti! Aš esu bejėgė! - rėkavo pro ašaras Devina.
-Kodėl nesuveikė tavo burtai Devina? - paklausė Elijus.
-Nežinau... - atsakė Devina.
-Ką dabar darysim? - paklausė Rebeka.
-Turime pasirinkimą. Ar gelbėti Heilę, ar Lidiją. Ar atiduoti Heilę Tristanui ir išgelbėti Lidiją. Ar išgelbėti Heilę iš Tristano gniauštų, bet neišgelbėti Lidijos. - pasakė Klausas.
-Mes tą jau seniai žinom Klausai. - pasakė Rebeka.
-Mes turime rinktis. - pasakė Klausas.
-Nėra jokių pasirinkimų! - užrėkė Elijus.
-Mes visada renkamės Elijau! - užrėkė Klausas.
-Turime suprasti, kad vieną turime prarasti... - pasakė Devina.
-Ne! Mes galime išgelbėti jas dvi! - suriko Elijus.
-Neįmanoma. - pasakė Klausas.
-Įmanoma. - pasigirdo kažkieno balsas.
Į svetainę įėjo ta ragana iš bažnyčios.
-Tai tu pagrobei Heilę! - suriko Devina.
-Taip, bet tam, kad ją išgelbėčiau. - atsakė ragana.
-Ką?! - suriko Klausas.
-Būtų labai gerai, kad būtum ją čia pristačiusi mums. - pasakė Devina.
-Jūs norite atiduoti ją Tristanui? - paklausė ragana.
-Ne, bet nepasitikime kažkokia ragana iš gatvės. - atsakė Klausas.
-Gražu Klausai... - nusišypsojo ragana.
-Ji man rūpi tik dėl mūsų dukros! - pasakė Klausas.
-Nesuprantu... teigiate, kad turite Heilę, bet nenorite atiduoti Tristanui. Mums reikia tiek Heilės, tiek Lidijos gyvos. - pasakė Elijus.
-Elijau, aš galiu sugražinti Heilę... - pasakė ragana.
-Kokios gražios svajonės... - sarkastiškai pasakė Klausas.
-Bet... kažkas turėsite pasiimti jos neapykantą visiems laikams ir nepažadu 100% panaikinti jos pavaldumą Tristanui, nes jeigu ji iš tikrųjų jautė tikrus jausmus Tristanui, viskas dar labiau paaštrėja virstant vampyrę. Šiu atvėju hibridę. - pasakė ragana.
-Dėstyk viską plačiau. - paprašė Rebeka...