Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Paslaptys nuo Elijaus

Mes su Rebeka ramiai sedėjome svetainėje. Rebeka klausėsi Elijaus ir Devinos pokalbio. Iš veido matėsi, kad ji buvo nepatenkinta...
-Heile, aš maniau, kad tu nori čia gyventi... - pasakė Rebeka.
-Aš nenoriu dėl Klauso, nes tu žinai koks jis yra. - paaiškinau.
Rebeka atsiduso:
-Jeigu prisijungi prie Mikaelsonų šeimos, tu niekada negali nuo jos atsijungti. Prisijungusi prie šeimos, tu pasirašai "Visados ir per amžius" pažadą.
-Regis, reikės pasirašyti. Tik aš esu mirtinga, taigi "Visados ir per amžius" man galioja tik iki mirties. - pasakiau.
Tai pasakiusi aš prisiminiau, kad mirsiu gimdydama... Todėl suvokiau, kad "Visados ir per amžius" man bus kažkas nepažįstamo ir neatrasto...
Rebeka nutilo ir įdėmiai klausėsi to pokalbio.
Aš visiškai nieko negirdėjau, turbūt mano vilkolakiškos galios pranyko ar bent jau susilpnėjo, kai tapau nėščia.
Rebeka šypsojosi.
-Rebeka, ką išgirdai? - paklausiau.
Rebeka neatsakė.
Po akimirkos grįžo Devina.
-Devina, ką jis pasakė? - paklausiau.
-Heile, tavo privatumas yra pažeidžiamas. Turėjai suvokti, kad vampyrai turi labai geras ausis.
-Apie tai buvau visiškai pamiršusi. - atsidusau.
-Ką nusprendei Devina? - paklausė Rebeka.
-Netrugdyti burto. - atsakė Devina.
-Iš kart supratau, kad Elijus kalbės apie tai... - atsidusau.
-Manau, kad geriausia pasilikti tau čia... - pasakė Devina.
-Tikiuosi jis tavęs neužkalbėjo? - paklausiau.
-Heile, jis tikrai manęs neužkalbėjo. - atsakė Devina.
-Gerai, svarbiausia, kad Heilė atsisako savo pabėgimo plano. - apsidžiaugė Rebeka.
-Aš tikriausiai jau eisiu namo. - pasakė Devina.
-Gerai Devina, aš tave palydėsiu. - pasakiau.
-Ate Devina! - atsisveikino Rebeka.
Aš ir Devina išėjome į lauką.
-Ačiū tau Devina bent už tavo apsilankymą. Visa tai man daug ką reiškia. - padėkojau.
-Atleisk Heile, aš iš tiesų galiu blokuoti kitos raganos burtą... Taip užkirščiau teisingui DNR nustatymui, bet aš negaliu tau dar labiau sugadinti gyvenimo. Tu pati aiškiai žinai, kad nuo praeities pabėgti negali. Jeigu meluosi Klausui, jis tave nužudys ir persekios... Aš negaliu to padaryti.
-Aš puikiai tave suprantu, Devina... - pasakiau.
-Be to, kalbėdama su Elijumi įsitikinau, kad jis tavęs visiškai nepamiršo, kaip matau tu taip pat.
-Nereikia. Aš pamiršau jį, jis taip pat. Taigi visa tai ką jis pasakė, yra melas, kad tave įtikintų dėl to burto blokavimo ar suklastojimo.
-Man tai buvo tiesa ką jis sakė. - tvirtai pasakė Devina.
-Ate Devina. - atsisveikinau.
-Lik sveika, Heile! - atsisveikino Devina ir išvažiavo iš kiemo.
Aš dar truputį pastovėjusi įėjau į vidų.
Užlipusi laiptais į viršų išgirdau barnį. Balsai sklido iš nesuremontuoto, tuščio kambario. Priėjusi arčiau klausiausi. Supratau, kad tas barnis vyksta tarp Elijaus ir Gios.
-Kaip tu negali tiesiog užmiršti?! - rėkė Gia.
-Aš užmiršiu. Pažadu tau Gia. - pažadėjo Elijus.
-Tu pažadi, bet niekada neištesi! - suriko Gia.
-Jau nuo rytojaus. - pasakė Elijus.
-Elijau, meilė griauna tavo galingąją prigimtį! Tu negali pasiduoti jai. Tu turi pasiduoti man. Tu turi kovoti ir pasiduoti man! Negali jai sektis geriau, negu tau. Ji tavęs išsižadėjo, atsisakė. Parodyk, jog tu myli tik mane. Ji pati norėjo, kad mes būtume kartu! - kalbėjo Gia.
Stovėdama už durų supratau, kad jie susipyko dėl manęs... Ką Elijus galėjo pasakyti Devinai, kad Gia supyktų?
Aš nuėjau į savo kambarį, nes bijojau, kad jie nesužinotų apie tai, jog klausiausi jų barnio.
-Heile! Jau laikas! - suriko Klausas.
Aš atsidusau. Tvirtai žinojau, kad čia Klauso vaikas...
Nuėjusi į svetainę pamačiau stovinčius Klausą ir raganą. Ji jau buvo susiruošusi, nes visi jos daiktai buvo iškrauti ir jie jau buvo prauošę man vietą. Į svetainę taip pat atėjo Elijus ir Gia.
-Heile, gulk ant stalo. - paliepė ragana.
Ji netgi buvo atsinešusi savo stalą. Ir tas mane kažkodėl prajuokino...
Aš atsiguliau ant stalo.
-Ištiesk savo kairiąją ranką Klausui ir užsimerk. - pasakė ragana.
Tą ir padariau.
-Klausai, turi pasimaitinti ja ir tada jau pamatysi viską ką nori pamatyti. - paaiškino ragana Klausui.
-Ar galėčiau pamatyti ateitį? Sužinoti kokia atrodys mano dukra? - klausinėjo Klausas.
Manau, kad pats Klausas jau žino, kad tai jo kūdikis...
-Taip, bet negaliu pasakyti ar tikrai tą matysi. - atsakė ragana.
Jaučiau kaip Elijus stebėjo visa tai... Tai mane erzino. Kodėl jis nori viską pamatyti?
-Pasiruošę? - paklausė ragana.
-Taip. - ištarėme vienbalsiai su Klausu.
Klausas nieko nelaukdamas įsisiurbė man į riešą. Pajaučiau labai didelį skausmą, bet po akimirkos jis labai greitai dingo.
Ragana kalbėjo kažkokį burtažodį. Nežinau, ar Klausas viską matė ką reikėjo matyti.
Baigusi burtažodį ragana pasakė:
-Tai tavo vaikas. Tau dėl jo gręsia didelis pavojus. Jeigu tu nekovosi už savo nuostabią dukrelę, ji mirs. Dabar tu tėvas, dabar tu turi parodyti koks esi.
-Ar ši ateitis kuri ką tik buvo, gali išsipildyti? - paklausė sunerimęs Klausas.
-Gali, nes ateitis žino kaip tu išgyveni dėl savo vaiko. Laikui bėgant tu gali tapti kovotoju dėl jos ir savo kūdikio tuomet ateitis pasikeičia automatiškai. - atsakė ragana.
Aš sedėjau išsigandusi ir stebėjau viską... Aš nieko nemačiau... aš nesuprantu apie kokį pavojų kalba ragana ir kodėl toks sunerimęs Klausas?
-Galėčiau aš pamatyti? - paklausė Elijus.
-Gali. - atsakė ragana.
-Elijau, ne! - pasakė iš kažkur atsiradusi Rebeka - Elijau, tu nesikontroliuoji, kai geri jos kraują!
-Aš valdausi, turiu pamatyti kas mūsų laukia. -pasakė Elijus.
-Ne. Atleisk Elijau, bet tik Klausas kaip būsimo vaiko tėvas turi žinoti, kas vyksta. Dabar jis yra man artimiausias. - pasakiau.
Aš nenorėjau, kad Elijus stebėtų tuos reginius, nes aš net neabejoju, kad jis pamatys mano mirtį ir visą laiką jis stengsis ką nors padaryti. Aš turiu neleisti jam.
-Heile, mes visi esame artimi. Mes šeima. Tu, Gia, Rebeka, Klausas ir aš esame šeima. - pasakė Elijus.
-Atleisk Elijau... - pasakiau ir išėjau iš svetainės.
Lipdama laiptais girdėjau Klausą šmaikštaujant:
-Heilė bijo, kad pamatysi mane ir ją gražiai besiglamonėjančius tame kambaryje kur ji pati gyvena!
Svarbiausia aš pati žinau, dėl kokios priežasties aš nenoriu, jog Elijus matytų tuos reginius...
Visų pirma, turiu susitarti su Klausu, kad jis nepasakotų Elijui apie tai. Aišku, jeigu jis matė mano mirtį... 
Antra, aš privalau sedėti ramiai ir neišsiduoti, kad to siaubingai bijau.