Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Tas Devinos apsisprendimas

Atsikėlusi išlipau iš lovos. Nusipraususi ir apsirengusi nuėjau į svetainę. Svetainėje pamačiau Klausą, kuris siurbė merginos kraują. Kaip supratau, ji jau buvo negyva...
Aš jaučiausi labai blogai... Visa tai man priminė, kai aš beširdiškai nužudžiau nekaltą žmogų ir tapau vilke...
-Labas rytas, mano meile! - sarkaztiškai pasisveikino Klausas.
Aš pažiūrėjau į jo sukruvintas lūpas... Visa tai man priminė šlykščius dalykus.
Nieko nesakiusi nuėjau į virtuvę.
Virtuvėje prie stalo sedėjo Gia ir sau pusryčius gaminosi Elijus.
-Labas rytas Heile. - pasisveikino Gia.
-Labas, Gia. - pasisveikinau.
-Labas rytas. - pasisveikino Elijus.
-Labas... - pasisveikinau.
-Kaip jautiesi? - paklausė Gia.
-Gerai. - atsakiau.
-Sunku patikėti, kad po išsiskyrimo su Stefanu, tu gali jaustis gerai. - pasakė Gia.
-Tiesiog gerai jaučiuosi tada kai negirdžiu jo vardo... - pasakiau.
-Svarbiausia, kad būsime kartu visa šeima laimingi. Aš būsiu gera teta tavo vaikui. - nusijuokė Gia.
Aš irgi nusijuokiau.
-Gia, pasakyk, kaip gali tu taip smagiai čia gyventi? Kai kiekvieną dieną vyksta ginčai... Aš to nesuprantu... Kaip tu visą tai gali išgyventi?
-Pirmiausia, manęs nesieja vykstantys ginčai. Ir iš tiesų aš tave užjaučiu, kad dėl tavęs vyksta visa tai... Antra, aš myliu Elijų ir nesvarbu ar čia vyktų uraganai, ar čia viskas liepsnotų... visuomet liksiu šalia Elijaus.
-Aš neįsivaizduoju savęs ateityje... Aš net nesuvokiu ką darysiu su savo vaiku... Kaip toliau aš čia gyvensiu... - pasiskundžiau.
-Išgyvensi Heile. - įsiterpė staiga Elijus.
Aš atrodo buvau pamiršusi, kad jis čia pat...
-Tikrai taip. Išgyvensi, mes tau padėsime! - pasakė Gia.
Aš nusišypsojau:
-Kodėl visuomet skundžiuosi? Reikia gyventi ir apie ateitį negalvoti!!!
-Teisingai mąstai. - pasakė Gia.
Aš nuėjau gamintis sau maisto. 
Elijus atsisėdo prie Gios.
Nežinau kodėl, bet kuo toliau tuo labiau pradėjau pamiršti Elijų... Kažkodėl aš labiau išgyvenu Stefano išdavystę.
Elijui labai gerai sekasi pamiršti mane...
Pasidariusi kokius penkis sumuštinius nuėjau į svetainę.
Ten sedėjo Klausas:
-Kaip matau, mano vienos nakties nuotykis visiškai neišsigando mano gyvūliškos prigimties.
-Kaip matai.
Kas man buvo keiščiausia, kad svetainėje jau nebebuvo nei kraujo, nei lavono... Nejaugi Klausas taip greitai apsisuko?
-Kada nori DNR testą darytis? - paklausė Klausas.
-Man įdomu ar tu tą DNR testą darysi oficialiai labaratorijoje, ar kažkur kitur? Be to tavo kaip vampyro genai yra kitokie negu paprasto žmogaus. Ir dar DNR galima atlikti jau gimusiam vaikui, kaip tu žadi tą padaryti dabar?
-DNR testą atlieka raganos. Jos su magija gali nustatyti kieno vaikas, vaiko lytį, jo prigimtį.
-Ak tiesa, visai buvau pamiršusi. - pavarčiau akis.
-Tai nori dabar? - paklausė Klausas.
-Taip. - atsakiau.
-Tada paskambinsiu raganai, kad ji atvažiuotų čia. - pasakė Klausas ir nuėjo.
Mane supykino ir aš kaip žaibas nulėkiau į tualetą.
Išsivėmusi grįžau į svetainę.
-Labas rytas, Heile. Ir kaip čia buvo, kad aš vėliau atsikėliau? - nusijuokė Rebeka.
-Labas Rebeka. Turbūt nėščiosios atsikelia anksčiau - nusijuokiau.
-Turbūt. - nusijuokė Rebeka.
Į svetainę sugrįžo Klausas:
-Ruoškis Heile.
-Gerai. - pasakiau ir nuėjau į savo kambarį.
Nuėjusi į savo kambarį aš pasiėmiau savo telefoną ir sumaniau paskambinti Devinai.
-Sveikute Heile! Kaip seniai girdėjau tavo balsą! - džiaugėsi Devina.
-Sveika, man reikia tavo pagalbos. - pasakiau.
-Kokios? - paklausė Devina.
-Devina, tu ragana. Ar tu moki padaryti magišką DNR testą?
-Taip.
-Ar galėtum jį suklastoti?
-Ką?! Dėl ko? DNR testo neįmanoma suklastoti.
-Žodžiu, čia netelefoninis pokalbis. Atvažiuok pas Mikaelsonus ir aš tau viską papasakosiu.
-Kodėl ten?
-Aš vėl pas juos gyvenu. Atvažiuok ir tiek.
Baigusi pokalbį atsisukau ir prieš save pamačiau stovint Elijų:
-Ką tu nori suklastoti?
-Jeigu vėl nori mane užkalbėti, prašau! Užkalbėk! - pasakiau.
-Nieko aš neužkalbinėsiu, bet paaiškink kodėl tu nori, kad Devina suklastotų kūdikio nustatymo burtą? - paklausė Elijus.
Aš atsidusau:
-Klausas netinkamas tėvas mano būsimam vaikui. Aš bijau, kad ji gali tapti tokia pati, kaip jos tėvas. Aš nenoriu, kad ji matytų savo tėvą kaip žudiką... - kalbėjau su ašaromis akyse.
-Klausas nebus toks.
-Nebus? Nebus toks? Kada jis pasikeitė? Jau geriau būsiu gatvėje, negu mano dukra manys, kad jos tėvelis žudikas maniakas kuris siurbia kitų kraują arba bent jau taps tokia kaip jis!
Elijus tylėdamas žiūrėjo į mane.
Aš prasibroviau pro jį ir ėjau link durų, bet jis mane sulaikė.
-Jis pasikeis. Aš pažadu. - pasakė Elijus.
-Jis nepasikeis, Elijau. Jis niekšas. - pasakiau ir išėjau iš savo kambario.
Tas Elijaus atėjimas į mano kambarį, mane erzina. Kokią teisę jis turi eiti į mano kambarį?
Aš susinervinusi išėjau į lauką laukti Devinos.
Trypčiojau vietoje ir nervinausi. Norėjau, kad Devina atvyktų anksčiau už tą kitą raganą. Devina pasakys Klausui, kad ne jis tėvas ir baigta... aš išsikraustau.
Devina atvažiavo. Aš iš karto apsidžiaugiau. Atbėgusi stipriai ją apsikabinau.
-Papasakok viską. - paprašė Devina.
Aš nieko nelaukusi papasakojau jai apie skausmingą Stefano išdavystę, apie elgetavimą gatvėse, apie raganų prieglobstį, apie išsivadavimą iš raganų, apie nėštumą...
-Heile, tu negali lauktis kūdikio. Klausas yra nevaisingas...
-Klausas yra vampyras ir vilkolakis. Vis dėl to vilkolakiai gali daugintis. Čia suveikia Klauso vilkolakiška pusė... - paaiškinau Devinai.
-Tada tu supranti, kad to burto neįmanoma suklastoti, nes numanomas vaiko tėvas turi atsigerti nėščiosios kraujo, paėmęs nėščiajai už rankos jis mato reginius. Tie reginiai parodo kieno vaikas ir jie visada būna 100% teisingi.
Aš atsidusau:
-Tai nėra jokios išeities?
-Atleisk Heile, bet deja... - atsakė Devina.
Mes abi nuėjome į vidų. Aš išviriau kavos Devinai, ir abi ramiai plepėjomės virtuvėje. Prie mūsų prisijungė Rebeka.
-Merginos, kaip gera, beveik visas čia jus matyti! - džiaugėsi Rebeka.
-Trūksta tik Lidijos. - pasakė Devina.
-O Dieve! Lidijos... Kaip gėda pažiūrėti jai į akis... Ji sakė tiesą, o aš ja netikėjau. - atsidusau.
-Aš taip pat buvau teisi! - pasakė Rebeka.
-Mano manymu, geriausios draugės privalo įspėti, bet nekritikuoti kaip darė Lidija... - pasakė Devina.
-Svarbiausia, kad vėl mes visi kartu. Heilė tapo mano sesuo. Todėl negaliu atsidžiaugti šiomis dienomis. Juo labiau sužinojusi, kad turėsiu ir dukterėčią!!! - iš džiaugsmo rėkavo Rebeka.
Į svetainę atėjo Elijus:
-Atsiprašau merginos, bet man skubiai reikalinga Devina Claire. Reikia pasikalbėti.
Aš atsidusau. Aš žinojau, kad Elijus įtikinės Deviną, jog neklastotų to magiško burto vaiko tėvui nustatyti...
Devina atsistojo ir nuėjo kartu su Elijumi.
-Ko jam prireikė iš Devinos? - paklausė nustebusi Rebeka.
-Man atrodo, kad jau žinau, ko jam prireikė... - atsakiau...

Pokalbis tarp Elijaus ir Devinos:
-Elijau, seniai matytas. - pasakė Devina.
-Tu taip pat. - nusišypsojo Elijus.
-Na, kokiu reikalu šis pokalbis? - paklausė Devina.
-Aš girdėjau visą Heilės pokalbį telefonu.
-Nuostabu, dabar Heilė čia gyvendama neturi privatumo.
-Privatumas jos bus gerbiamas čia, bet ne dabar.
-Tikrai? Kai ji gyvena tarp vampyrų?
-Taip, bet dabar grįžkime prie pokalbio. Heilė prašė tavęs, kad tu suklastotum burtą. Taigi noriu tavęs paprašyti, jog tu nedarytum to.
-Kodėl?
-Klausas privalo žinoti, kad kūdikis yra jo. Heilės dukra privalo turėti šeimą. Heilė turi tapti mūsų šeima.
-Visu pirma, vargu ar jūsų šeima gražiai priims Heilę, be to Heilės būsima dukrelė neturi gyventi tokioje šeimoje. Ši šeima sugadino Heilės gyvenimą. Ją sukrėtė žinia apie vampyrus, ji tapo vilkolake ir kenčia transformaciją, ji nužudė nekaltą žmogų dabar ji nėščia su sociopato vaiku ir visiškai niekieno nemylima. Elijau, ar aš galiu linkėti tokio gyvenimo savo geriausiai draugei? - kalbėjo Devina.
Elijaus akyse pasirodė ašaros, bet jis greitai nusisuko ir Devina jo ašarų nepastebėjo.
-Taip nebus. - pasakė Elijus.
-Jūs gyvenate jau tūkstančius metų ir nei kiek nepasikeitėt...
Elijus tylėjo.
-Aš galiu tik blokuoti burtą kitos raganos, bet suklastoti negaliu.
-Ar tu nori, kad Heilė išeitų į gatvę ir visą gyvenimą būtų skriaudžiama, bei persekiojama Klauso? - paklausė Elijus.
-Nenoriu... - atsakė Devina.
Elijus atsisuko ir pasakė Devinai:
-Tu net neįsivaizduoji, kokio gero gyvenimo trokštu Heilei... ir net neįsivaizduoji, kaip aš kenčiu matydamas Heilę nelaimingą...
Taip pasakęs jis išėjo ir paliko Deviną apsispręsti...