Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Praeitis ir nuoširdumas

Mes visos sedėjome Mikaelsonų sode ant žolės ir stebėjome ugnį.
-Aš būčiau viską pardavusi. - nusijuokė Lidija, žiūrėdama į ugnį.
Rebeka pradėjo juoktis.
-Heile, kaip gyvensi dabar? - paklausė Devina.
Iš tikrųjų nežinau kaip aš gyvensiu... Aš tvirtai žinau, kad pagimdžiusi dukrelę mirsiu... Nematysiu kaip ji auga, kaip pasako pirmą žodį... Ji net nepažinos manęs. Nepasikalbėsiu su šiomis brangiomis savo draugėmis... Prarasiu viską.
Man iš akių pradėjo riedėti ašaros...
-Heile, kodėl tu verki? - paklausė Lidija.
-Devina, aš nežinau kaip gyvensiu. - atsakiau Devinai ir nusišluoščiau ašaras.
-Heile, gal tu kažką nuo mūsų slepi? - paklausė Rebeka.
-Nieko. Suprantat, kad vis dar myliu Stefaną... Aš nėščia, tapau jautresnė. - atsakiau.
-Jezz... Heile, mesk iš galvos! Masinis apsikabinimas!!! - nusijuokė Lidija.
Mes visos kartu apsikabinome.
-Sugalvojau! Tuoj pat lekiam į klubą! Aišku, Heile, tu nė nemegini gerti, bet svarbu pašoksi ir prasiblaškysi. - energingai pašoko Rebeka iš vietos.
Mums visoms Rebekos idėja patiko.
Mes ėjome iš Mikaelsonų sodo link garažo, kur stovėjo Rebekos mašina.
Staiga pamačiau Elijaus mašiną. Jis iš kažkur parvažiuoja su Gia.
-Gražu, parvažiuoja broliukas... - pavartė akis Rebeka.
Elijus išlipęs iš mašinos atidarė duris Giai ir paskui ją ėjo link namų.
-Eikim tyliai, gal jis mūsų nepastebės. - sušnibždėjo Rebeka.
Mes jau pradėjome eiti, bet Elijus atsirado tiesiai prieš mane.
-Kur susiruošėt? - paklausė jis.
Aš atsidusau ir nuleidau galvą.
-Į klubą. - atsakė Rebeka.
-Hm... į klubą? Gerai, bet be Heilės. - pasakė Elijus.
-Ji negers, Elijau. - pasakė Devina.
-Devina, nesuprantu kodėl jis turi būti kaip tėvas Heilei? - paklausė Lidija.
Elijus grubiai paėmė mano ranką.
-Merginos, klube daug alkoholio. Ji nėščia, jai reikia pabūti ramiai. - pasakė Elijus.
-Elijau! Tau neužtenka Gios?! Gal geriau Gią saugok!!! - rėkavo Rebeka.
Aš išsilaisvinau iš Elijaus.
-Elijau, aš nesu tavo gyvenimas ar nuosavybė... - pasakiau ir nuėjau paskui Rebeką, Lidiją ir Deviną.
Elijus žiūrėjo į mus...
Mes visos įsėdome į Rebekos mašiną.
-Nesuprantu, jis turi merginą kurią myli, bet jam tos neužtenka... - sumurmėjo Lidija.
-Rebeka, tau nepasisekė su broliais. - nusijuokiau.
-Su Kolu pasisekė! - nusijuokė Devina.
-Klausas tikra rakštis subinėj, o Elijus per daug rūpestingas... - pasakiau.
-Heile, dėl Klauso sutinku, bet dėl Elijus... nepasakyčiau, kad jis blogas... tiesiog... - paprieštaravo Rebeka.
-Rebeka, Elijus yra neapsisprenęs dėl savo jausmų ir tai tikrai pradeda erzinti. - pasakė Devina.
-Jausmų kam? - paklausiau.
-Tau Heile. - atsakė Devina.
-Nereikia... tiesiog nereikia... - pasakiau.
-Atvažiavom! - suriko Rebeka.
Mes nuėjome į klubą. Visos pradėjome šokti. Galėčiau pasakyti, kad prasiblaškiau.
Prie manęs priėjo aukštas vaikinas.
-Sveika. - pasisveikino jis.
-Labas... - pasisveikinau aš.
-Gal norėtum pašokti? - paklausė jis.
Jo bendravimas man pasirodė labai keistas... kažkoks įdomus...
-Am... atsiprašau, mano bendravimas šiek tiek skiriasi nuo dabartinių laikų. - pasakė jis.
Aš apsižvalgiau. Klube pamačiau stovintį Stefaną...
-Nieko tokio. Norėčiau pašokti. - nusišypsojau.
Mes išėjome pašokti. Jo ne tik elgesys buvo keistas, bet ir apranga...
-Jeigu nesupyksite, galiu kai ko paklausti? - paklausė jis.
-Gerai. - atsakiau.
-Koks jūsų vardas? - paklausė jis.
-Heilė, o koks tavo? - paklausiau.
-Oj... mano Tristanas. - atsakė jis.
Aš įtartinai stebėjau jį.
-Kažkas blogai? - paklausė jis.
Aš apsižvalgiau. Pamačiau mane įdėmiai stebintį Stefaną.
Nežinau kodėl, bet padariau blogai...
Savo ranka švelniai palėčiau Tristano veidą ir pabučiavau jį...
Mes bučiavomės... Viskas čia dėl Stefano...

Rebeka, Lidija ir Devina:
-Žiūrėkit! Heilė jau įsijautė! - pasakė Lidija.
-Tikiuosi ji negėrė... - susirūpino Rebeka.
Rebeka ėjo link Heilės...
-Rebeka, kur eini? - paklausė Lidija.

Heilė ir Tristanas:
-Neblogai! - nustebau.
Jis nusišypsojo:
-Tu irgi.
Aš nusišypsojau. Nusisukusi pažiūrėjau į tą vietą kur stovėjo Stefanas... jo nebuvo.
-Heile, gal malonėtum pristatyti savo naujajį vaikiną? - paklausė Rebeka.
-Aš jau eisiu... - pasakė jis ir kažkur dingo.
-Am... čia... ne... - pasimečiau.
Prie manęs priėjo Lidija ir Devina.
-Kas jis toks? - paklausė Lidija.
-Heile, ar gėrei? - rimtai paklausė Rebeka.
-Ne. - atsakiau.
-Kokio velnio tu bučiavaisi su kažkokiu biču? - paklausė Rebeka.
-Mačiau Stefaną... - atsakiau.
-Tau Stefanas vaidenasi visur! - užriko Rebeka.
-Heile! tu norėjai sukelti jam pavydą? - nusijuokė Lidija.
-Taip. Norėjau parodyti, kad man sekasi geriau nei jam. - paaiškinau.
-Tu jo vardo net nežinojai... - įsikišo Devina.
-Žinau, jo vardas Tristanas. - atsakiau.
-Ką?! - paklausė nustebusi Rebeka.
-Rebeka, tu pažįsti jį? - paklausiau.
-Tarkim taip. Geriau važiuokim namo. - atsakė ji.
Mes jau važiavome namo.
-Rebeka, ar tu pažįsti Tristaną? - paklausiau.
-Heile, paaiškinsiu vėliau. - atsakė Rebeka.
Rebeka iš veido atrodė susirūpinusi. Kas tas Tristanas? Ką jis blogo daro?
Rebeka pakeliui išleido Lidiją ir Deviną.
Mašinoje pasilikome dviese.
-Rebeka, kodėl man negali paaiškinti? Kodėl taip greitai išvažiavome iš klubo, kai išgirdai Tristano vardą? - klausinėjau.
-Heile, tu net neįsivaizduoji koks yra pavojingas Tristanas. - atsakė Rebeka.
-Man jis buvo labai malonus. Gal čia ne tas Tristanas apie kurį galvoji?
-Būtent jo apranga neatitiko šiuolaikiškumo, elgesys taip pat. Iš to galima spręsti, kad čia tas pats Tristanas apie kurį galvoju. - atsakė Rebeka.
Aš nutilau. Mes jau parvykome namo.
Mus parėjusias pasitiko Klausas:
-Na, merginos sugalvojote eiti pasilinksmint? Heile, tu laukiesi! Tu žinai, kokią žalą darai kūdikiui?! - rėkavo jis.
-Klausai! Dabar ne ši bėda yra didžiausia! - suriko Rebeka.
-Kaip tai?! Tau nerūpi būsimosios dukterėčios sveikata?! - užrėkė Klausas.
-Klausai, Tristanas yra Naujajame Orleane! - pasakė Rebeka.
Klausas pažiūrėjo į Rebeką.
Elijus ir Gia atėjo į svetainę.
-Rebeka, to negali būti. - pasakė Elijus.
-Heilė jį matė. - pasakė Rebeka.
-Aš nežinau ar apie jį jūs kalbate... - pasakiau.
-Heile, ten 100% buvo jis. - pasakė Rebeka.
-Heile, papasakok. - paprašė Gia.
-Tiesiog prie manęs klube priėjo vaikinas ir paprašė kartu pašokti. Mane nustebino jo apranga ir elgesys. Tik tiek. - papasakojau.
-Iš kur jūs žinote, kad ten būtent Tristanas? - paklausė Elijus.
-Jis man pasakė savo vardą. Jo vardas Tristanas. - atsakiau.
-Heile, tu mums nepapasakojai geresnės dalies. - šypsojosi Rebeka.
-Amm... nieko. - suglumau.
-Nagi Heile pasakok, mums reikia sužinoti viską. - pasakė Rebeka.
Visi laukė mano atsako.
-Aš pasibučiavau su juo, nes norėjau sukelti pavydą Stefanui. - pagaliau pasakiau.
-Šaunuolė Heile! - plojo Klausas - Dabar pridarei dar daugiau rūpeščių! Susitikai ir pasiglamžei su Tristanu, kaip spėju viską išpliurpei, kad gyveni su grynakraujais vampyrais! Tiesiog šaunu!
-Heilė nieko jam nesakė. Aš priėjau prie Heilės. Jis turbūt jau viską suprato. - paaiškino Rebeka.
-Gerai, lauksiu jo atvykstant čia. Padarysime nuostabias vaišes mūsų neįprastam svečiui. - ironizavo Klausas.
-Tai ką mes darysime? - paklausė Rebeka.
-Nieko, tiesiog lauksime jo. - atsakė Elijus.
-O man turėtų kažkas paaiškinti kas tas Tristanas. - pasakiau.
-Heile, Tristanas yra mano kūrinys. Aš jį ir jo seserį Aurorą paverčiau į vampyrus, norėdamas sukurti armiją prieš savo priešus. Savo kūrinių turėjau kokį šimtą, bet juos išžudė Klausas, taigi Tristanas ir Aurora liko gyvi tik todėl, kad Aurora buvo Klauso meilė. Vėliau mes išdavėme Tristaną ir Aurorą. Dabar jie siekia mums atkeršyti. - papasakojo Elijus.
-Ahh... prisimenu Aurorą. - šypsojosi Klausas.
-Dėl ko jūs išdavėte juos? - paklausiau.
-Miestelyje prasidėjo masinė vampyrų medžioklė. Mes sužinojome, kad mūsų tėvas atkeliauja link mūsų. Taigi mes palikome Aurorą ir Tristaną mirčiai tame miestelyje. - atsakė Elijus.
Dabar jau suvokiau viską...
Staiga suskambo durų skambutis. Rebeka atidariusi duris išvydo kažkokį laiškelį.
-Turbūt čia nuo Tristano! - pasakė ji...