Love or Blood - Choise (3) [BAIGTA]

Pavaldus džiaugsmas

Atsikėliau gulėdama lovoje šalia Tristano. Tristanas vėl jau buvo atsibudęs.
-Gražiai atrodai. - pagyrė Tristanas.
-Ačiū. - padėkojau.
-Tu turi žymę. Ji atrodo nuostabiai. - pasakė Tristanas.
-Ši žymė yra man nuo pat mažens. - paaiškinau.
-Tai vilkolakių žymė. Tu priklausei kilmingajai vilkų šeimai. - papasakojo Tristanas.
-Tu viską žinai. - nusišypsojau.
-Aš viską žinau ir tai ką pasakau yra tiesa. - nusišypsojo Tristanas.
Aš nusijuokiau.
Staiga į kambarį įsiveržė Aurora.
-Balandėliai, kelkitės! - suriko Aurora.
Tristanas išlipo iš lovos.
-Kas yra Aurora? - paklausė Tristanas.
-Mums reikia pasikalbėti dviese. - atsakė Aurora.
Jiedu išėjo iš kambario. Aš apsirengiau. Girdėjau tik bėgantį vandenį. Jie tikrai kažką slepia nuo manęs. Kai esu jų pusėje, mane tai labai erzina.
Tristanas grįžo į kambarį.
-Dabar prasideda paslaptys... - pasakiau įsižeidusi.
-Aurora tavimi nepasitiki. - pasakė Tristanas.
-Jai tikrai neįrodinėsiu, kad esu jūsų pusėje. - pasakiau.
-Tau to ir nereikia daryti... - sušnibždėjo Tristanas ir pabučiavo mane.
-Einu daryti pakvietimų. - pasakiau.
-Mikaelsonams gražiausi pakvietimai ir jiems paduoti reikėtų pimučiausia. - paliepė Tristanas.
Pirmuosius kvietimus padariau Mikaelsonams. Norėjau pamatyti jų veidus! Troškau išvysti Elijaus veidą...
Padariusi pakvietimą į vestuves Mikaelsonams, išėjau ir pasukau link jų namų.
Priėjusi prie durų padėjau pakvietimus ir paskambinau durų skambučiu. Nieko nelaukusi užšokau ant stogo.
Sėdėdama ant stogo žiūrėjau į žemę.
-Ką mums atnešei? - išgirdau pažįstamo balsą.
-Elijau. - pavarčiau akis nusisukusi nuo jo.
Elijus nieko nelaukęs nubloškė mane į žemę.
Elijus laikė mane prie savęs ir pakėlė pakvietimą nuo žemės.
-Pakvietimas? - paklausė Elijus.
Jis grubiai timptelėjo mane link savęs.
-Mieli Mikaelsonai,
Draugiškai kviečiame jūsų šeimą į Heilės ir Tristano De Martelių vestuves. Jos vyks Naujojo Orleano dižiojoje bažnyčioje. 11 valandą. 2016 spalio 23 d.
-Pagarbiai, būsimoji Heilė De Martel ir Tristanas De Martelis. - perskaitė Elijus.
Jo veido išraiška pasikeitė.
-Mes draugiškai jus kviečiame. - ironiškai nusišypsojau.
-Tau netinka ši pavardė Heile. Ta pavardė per šlykšti tavo sielai. - pasakė Elijus.
-Visada tokios troškau! Ir aš jau seniai nebeturiu sielos Elijau. - sukandusi dantis pasakiau.
Elijus paleido mane.
-Daryk kaip nori Heile. - pasakė jis.
-Bent jau ateisit į vestuves? - paklausiau.
-Tik iš pagarbos tau Heile. - atsakė Elijus.
Aš plačiai nusišypsojau.
Elijus ėjo link namų durų.
-Elijau, o kokia man pavardė tiktų? - paklausiau.
-Heilė Marshall. - atsakė Elijus.
-Pff... tikėjausi kitokio atsakymo. - pavarčiau akis.
-Mikaelson? Ne, nes tu tokios pavardės nenusipelnai. - pasakė Elijus.
-Esu nusipelniusi tokios pavardės Elijau. Tik man šlykštu tokią turėti. Ji taip bjauriai skamba... - pasakiau pilna pasišlykštėjimo.
Elijus nuleido galvą ir pasakė:
-Suprask kaip nori Heile.
Jis įėjo į namo vidų, o aš ėjau link mano ir Tristano rūmų.
Mes su Tristanu vaikščiojome po prekybos centrus, užsakinėjome prabangiausius restoranus ir net į Naujajį Orleaną atvyks mano šlykštynė tėvelis!
-Bus labai malonu susipažinti su tavo tėvu. - pasakė Tristanas.
-Jis ne mano tėvas, nes aš buvau įvaikinta. Jis tik globėjas. - pasakiau.
-Koks skirumas. - nusijuokė Tristanas - Beje, kaip reagavo Elijus?
-Tramdė liūdesį pykčiu. Sakė atvyks į vestuves tik iš pagarbos. - atsakiau.
-O savo drauges Lidiją ir kaip tą kitą...
-Deviną ir Lidiją taip pat kviesiu, kad jos pamatytų tokį gražų ir gerą būsimą mano vyrą ir pavydėtų!
-Labai gerai! - apsidžiaugė Tristanas.

Mikaelsonų namai:
Elijus nieko nesakęs padėjo kvietimą ant stalo.
-Dabar jie tuokiasi. - sarkastiškai nusijuokė Klausas.
-Nepamirškite, mes turime planą. - pasakė Devina.
-Kuris nežinia ar pavyks... - pasakė Elijus.
-Elijau! - suriko Lidija - Jeigu galvosim taip kaip tu! Mums niekas nepavyks!
-Teisingai Lidija masto, mes turime nusiteikti tvirtai ir teisingai. Ypač tu Elijau, nes nuo tavęs daug kas priklausys. Tu paaukoji visą pasitikėjimą, bet bus taip kaip bus, kad išgelbėtumėme Heilę ir sužlugtytumėme viską. - pasakė Rebeka.
-Tai padaręs aš išvyksiu iš Naujojo Orleano ir padėsiu naują gyvenimą. - pasakė Elijus.
Visi tylėjo. Jie daugiau neturėjo ką pasakyti.

Tristanas ir Heilė:
Aš išėjau iš persirengimo kabinos.
-Na kaip? - paklausiau Tristano.
-Atrodai puikiai! Imam šią suknelę! - energingai pasakė Tristanas.
-Pagaliau ir man ši suknelė patinka. Bet jaunikis neturėtų matyti jaunosios su suknele. - pasakiau.
Tristanas priėjo prie manęs.
-Mes esame dievai. Mes esame vampyrai, mums negresia jokie prietarai. - pasakė Tristanas.
Aš nusišypsojau.
Mes su Tristanu jau buvome viską sutvarkę. Sukvietėme visus svečius, užsakėme restoraną, užsakėme kunigą...
-Jūs tuoksitės? - paklausė Aurora.
-Taip. - atsakė Tristanas.
Aurora tik nusijuokė.
-Aurora, nepavydėk, kai mes prigausime Klausą galėsi su juo susituokti. - pasakiau.
-Tiristanas tavęs nemyli durnele. Viskas tik dėl keršto čia. - pasakė Aurora ir išėjo.
-Mieloji, nekreipk į ją dėmesio. Tos vestuvės yra iš mano begalinės meilės tau Heile... - pasakęs Tristanas apsikabino mane.
-Aš tikiu tavimi Tristanai. Tu mano gelbėtojas ir gynėjas. Myliu tave. - pasakiau.
Bet man vestuvės labiau rūpėjo iš keršto, o ne iš meilės. Nežinau kaip Tristanui...

Mikaelsonų namai:
Elijus sėdėjo ant stogo.
-Liūdi? - paklausė Rebeka.
-Tiesiog sunku man. Po vestuvių nebeteksiu jos amžiams. - atsakė Elijus.
Rebeka tik atsiduso ir atsisėdo šalia Elijaus:
-Brolau, svarbiausia išgelbėti ją. Meilė nėra buvimas kartu. Meilė yra matyti ją laimingą...
-Tokia meile gyvenu iki šiandien Rebeka. Aš prakeiktas, todėl meilė man neturi egzistuoti, bet kai pamatau ją, aš... aš... tiesiog pasakau sau, kad ji privalo būti laiminga, kad ir be manęs.
-Elijau, tu pasikeitei, nuo tos dienos kai pirmą kartą pamatei ją. Tu nuo tada nebesimaitinai iš žmonių, o maitinaisi iš maišelių paslapčia. Bijojai savo prigimties, o anksčiau tu didžiavaisi savo prigimtimi Elijau.
-Žinai kas buvo man skaudžiausia Rebeka? - paklausė Elijus.
-Kas Elijau? - paklausė Rebeka.
-Išgirsti Heilė De Martel iš jos lūpų... - atsakė Elijus ir nuleido galvą...