Kai balsai tave šaukia

Mano 17-tasis gimtadienis ir neapgalvotas noras

Tos trys dienos iki mano gimtadienio atrodė tarsi amžinybė, tačiau vieną rytą prabudusi suvokiau, kad net nepastebėjau kaip praėjo laikas. Šiandien taip pat buvo ir vienas iš tų neįprastų dienų kai mama nedirbo. Buvo keista matyti ją namie, nors ankščiau taip buvo visąlaik. Tik po to ji pasinėrė į darbą ir pasikeitė neatpažįstamai...
Aš jau buvau prabudusi, bet tik dabar sugebėjau praverti akis. Saulės spinduliai skverbėsi per langą, krito ant mano stalo ir parketo grindų. Su šia šviesa kambarys įgavo naujas spalvas. Dar šiek tiek pagulėjusi sugebėjau atsikelti. Įlindau į sportines kelnes ir šiek tiek didoką megztinį. Neatsispyrusi pažvelgiau per langą: saulė jau kabojo virš miško, šlapi laukai spindėjo jos spinduliuose. Danguje nebuvo nei debesėlio. Taigi, šiandien bus graži diena. Nejučia nusišypsojau- pirma gimtadienio dovana man.
Tik dabar stovėdama ryto tyloje išgirdau muziką. Ši sklido iš pirmo aukšto. Geriau įsiklausiusi atpažinau Christin'os Aguiler'os balsą. Tai reiškė, kad mama jau buvo atsikėlusi. Jai labai patinka ši dainininkė-mama turi visus jos albumus ir buvo keletą kartų jos koncertuose. Lipant laiptais žemyn muzika vis garsėjo, dabar galėjau atpažinti, kuri daina tai buvo- "Aint No Other Man".
Kai pagaliau buvau svetainėje pamačiau mamą: ji garsiai dainavo, keistai šoko ir tuo metu kabino keletą balionių ant lubų pasilipėjusi ant kopečių. Visas kambarys buvo pilnas balionų. Linksmiausia buvo tai, kad ji nepastebėjo manęs ir tęsė toliau. Tik tada kai daina pasibaigė ji pagaliau pasuko galvą į mano pusę. Iš pradžių jos veide buvo nuostaba, bet ji greitai susivokė ir nusišypsojo.
-Sveikinu su gimtadieniu, Širdele!- sušuko garsiai ir pradėjo lipti kopėčiomis žemyn, kad galėtų mane apkabinti.
-Tu anksti atsikėlei,- sušnibždėjo man į ausį kol mes spaudėme viena kitą.
Greitai pažvelgusi į laikrodį supratau, kad tai buvo tiesa-7:43.
-Aš tiesiog negalėjau miegoti,- paaškinau nenorėdama užsiminti apie tai, kad nemiegojau, nes be perstojo mąsčiau apie tėtį ir galvojau kaip viskas būtų buvę, jei jis dabar būtų čia, su mumis.- Juk šiandien yra mano gimtadienis!! Man reikia mėgautis šia diena,- dar pridūriau, kad nekiltų jokių įtarimų.
-Tai žinoma,- mama šypsojosi. Puiku. -Aš dar nebaigiau puošti,- tarė ji apsižvalgiusi.
-Aš padėsiu tau,- pasakiau ir mes ėmėmės darbo.
Po keleto balionų ir spalvotų juostų su užrašu "Happy Birthday" pagaliau baigėme. Dabar šis kambarys buvo labai spalvotas ir žaismingas. Ir nors tai atrodė labai vaikiškai man patiko. Aš labai mėgstu balionus ir nors dabar jau tapau 17,-niolikos šis jausmas vis tiek neapleido. Slapčia užmetusi žvlgsnį į mamą pamačiau kokia ji laiminga: su didele šypsena ji žvalgėsi į mūsų darbą.
-Eime pusryčiauti?- staiga paklausė ji ir aš linktelėjau. Pavalgę iškraustėme dar likusias dėžes. Dabar buvo galima salyti, kad pagaliau įsikūrėme nors keleto dalykų dar trūko.
Nekantraudama laukiau vakaro. Mama minėjo kad 17 valandą atvažiuos Scarlett. Ji atveš pyragą. Pyragas......tai buvo viena iš priežaščių, kodėl mėgau gimtadienius. Aš žinojau, kad Scarlett nupirks patį geriausią pyragą pas savo mylimiausią kepėją. Džiaugiausi, kad ji atvažiuos, nes tada būsime bent jau tryse. Taip, šie dažni persikraustymai tūrėjo ir blogą pusę. Vos spėjusi susirasti draugų išsikraustydavau. Galiausiai net neturiu ko pakviesti į mano gimtadienį. Tačiau aš liksiu pozityvi, nes liūdesys manęs niekur nenuves. Scarlett yra labai linksmas žmogus, todėl mums tikrai nebus liūdna. Nekantraudama laukiau vakaro, nes tik tada gausiu dovanas. Mama minėjo, kad šiais metais dovanos bus įpatingos ir tai darė mane dar smalsesne.
Tačiau ilgiems apmąstymams nebebuvo laiko: aš dar tūrėjau išsiplauti galvą ir susirasti drabužius kuriuos rengsiuosi. Kadangi šiandien buvo kitokia diena nusprendžiau, kad noriu garbanotų plaukų. Norėjau atrodyti gražiai-juk vis tiek darysime nuotraukas. O vėliau pradėsime ruošti valgį. Šiai mažai šventei padengėme svetainės stalą. Čia buvo daugiau vietos negu reikėjo.
Dar spėjau įlysti į mėlynus džinsus, lengvą, juodą palaidinę ir išsidžiovinti mano šviesiai rudus plaukus, kai išgirdau durų skambutį. Girdėjau kaip mama įleido Scarlett. Greitai pasidažiusi nusileidau žemyn. Jos abi stovėjo virtuvėje ir kalbėjosi.
Scarlett atrodė puikiai: ji buvo apsirengusi baltą suknelę su lengvai pūstu sijonu ir dėvėjo baltus Christian Louboutin aukštakulnius (ji specialiai taupė, kad galėtų nusipirkti šiuos batus). Jos natūralūs raudoni plaukai krito žemyn stambiomis garbanomis.
Mano mama taip pat buvo apsirengusi džinsus kaip ir dėvėjo savo mylimiausią žalią palaidinę. Jos plaukai buvo tamsesni negu mano ir ji buvo susirišusi juos į kuoduką, keletas laisvų sruogų krito ant jos veido.
Jos abi buvo labai įsijautę į savo pokalbį, todėl net nepastebėjo manęs. Tik tada kai pasisveikinau Scarlett nusišypsojo ir tarė:
- Na, štai ir mūsų dienos kaltininkė. Sveikinu su gimtadieniu, Erika,- pasveikino suspaudė mane savo glėbyje.
Šiek tiek atsitraukusi laikė mane už pečių.
-Tu labai gražia atrodai,- galiausiai pagyrė.
-Dėkui, tu taip pat atrodai labai gražiai. Man patinka tavo batai,-mirktelėjau aš.
Ir visos nusijuokėme. Tik dabar pastebėjau didelę dėžę ant virtuvės stalo- mano pyragas. Šis buvo tiesiog milžiniškas.
- Tada galime eiti prie stalo,- pasiūlė mama ir jau po keleto minučių užkandžiavome.
Nuotaika buvo gera, tačiau aš vis galvojau apie tėtį. Ir apie močiutę. Bandžiau įsivaizduoti juos sėdint prie stalo, bet tai atrodė taip netikra, todėl nusprendžiau išmesti šias mintis iš galvos. Geriau įsiklausiusi į Scarlett supratau, kad ji pasakojo apie savo dukrą. Jeigu būčiau žinojusi kaip ši diena baigsis, nebūčiau taip ramiai sėdėjusi....
Tada mama patiekė pagrindinį patiekalą. Po to pagaliau buvo metas tortui. Net nepastebėjau kaip mama dingo iš kambario, nes tuo metu kalbėjau su Scarlett.
- Ką ketini toliau daryti?- klausė ji.
- Aš bandau įstoti į Dailės Universitetą. Šią arba kitą savaitę tūrėčiau gauti atsakymą ar patekau. Tikiuosi, kad taip.
- Aš net neabejoju, kad tu patekai,- mirktelėjo ji.
Tada kambaryje tapo tamsu ir muzika nutilo. Staiga tarpduryje pasirodė mama su tortu ant rankų. Ant šio buvo daugybė žvakučių. Jos abi užtraukė "Happy Birthday" ir mama lėtai judėjo link stalo. Kai tortas pagaliau stovėjo prieš mane pamačiau, kad tai yra braškinis tortas su grietinėle. Mmmmmm... Braškės.
Man nereikėjo perskaičiuoti žvakučių, nes jau žinojau, kad jų buvo yra lygiai 17, nes mano mama mėgo tikslumą.
-Šypsena!- sušuko mama laikydama kamerą. Scarlett greitai apsikabino mane, o aš nusišypsojau kiek įmanoma plačiau, kai mus apakino blykstė.
-Bus prisiminimui,- dar pasakė mama ir padėjo kamerą ant stalo. - O dabar sugalvok norą.
Aš žinojau, kad visos šios pasakos apie tai, kad noras išsipildys ir buvo tik pasakos. Tačiau vis tiek kiekvieną kartą galvodavau norą ir kupina vilčių užpūsdavau žvakutes. Nors iki dabar dar nė vienas iš jų neišsipildė.
Įtemtai galvojau ko norėčiau, kai staiga į galvą šovė mintis. Taigi sutelkiau visą dėmesį į šias blizgančias švieseles ir galvojau:
" Aš noriu, kad mano gyvenimas pasikeistų, kad jis taptų... įdomesniu". Tada užmerkiau akis ir užpūčiau jas. Kai išgirdau plojimus, atsimerkiau. Kambaryje ir vėl degė šviesa, užpūstos žvakutės garavo.
- Dabar metas dovanoms,- paskelbė mama. -Aš pradėsiu,- tarė ji ir padavė man baltą vokelį.
"Pinigai" buvo pirma mano mintis, tačiau atidariusi tai pastebėjau, kad tai buvo kažkoki dokumentai. Atidžiau juos apžiūrėjusi supratau, kad tai buvo Dailės Universiteto dokumentai. Ir aš buvau priimta!!
-Aš priimta!- pašokau nuo kėdės.
Net nepastebėjau kai atsiradau kitoje stalo pusėje ir spaudžiau mamą savo glėbyje.
- Čia žinoma nėra mano dovana,- pasakė ji. - Čia labiau jau dovana pačiai sau. Aš dovanoju tau tai ko negali paiimti į rankas.
Nustebusi atsitraukiau.
- Kadangi visąlaiką norėjai tūrėti vairuotojo pažymėjimą, aš sumokėsiu tau tai.
Iš pradžių nežinojau ką pasakyti. Galiausiai dar kartą apkabinusi ją padėkojau.
- Na, o dabar - mano dovana,- prašneko Scarlett. - Ji nėra tokia įspūdinga kaip priėmimas į univeristetą ar vairuotojo pažymėjimas, tačiau tau tikrai jos reikės.
Prieš mane atsirado didelė stačiakampė dėžė. Ši buvo įviniota į mėlyną dovanų popierių, todėl šiek tiek užtruko, kol pagaliau pamačiau kas yra viduje. Tai buvo didelis piešimo rinkinys. Čia buvo tiesiog viskas: spalvoti pieštukai, teptukai, akvareliniai dažai, pastelinės kreidelės ir dar tiek daug visko!! Iškart galėjau pasakyti, kad tai buvo brangu. Labai brangu. Ir dar ji minėjo, kad tai nebus įspūdinga.
-Wow! Dar niekada nemačiau tokio didelio rinkinio. Ačiū labai,- padėkojau aš. Scarlett mirktelėjo man.
- Na, o dabar atėjo laikas didžiausiai vakaro stigmenai,- staiga prašneko mama ir keltui sekundžių atrodė surimtėjusi, tačiau paskuivėl nusišypsojo.
- Dar vienai?- aš buvau daugiau negu nustebusi.
Mama linktelėjo ir trumpam išėjus iš kambario greitai grįžo atgal. Rankose ji laikė medinę dėžutę. Kai pastatė ją prieš mane pastebėjau, kad ji buvo išražyta įvairiais raštais.
- Ši dovana yra nuo tavo močiutės,-paaikino ji ir nenorėdama surimtėjo.- Kai jai pablogėjo sveikata, ji prašė manęs perduoti tai per tavo 17,-liktąjį gimtadienį.
Smalsumas gniaužė mano gerklę, bet aš delsiau. Tarsi bijodama to, ką rasiu viduje. Galiausiai smalsumas nugalėjo ir aš atidariau ją. Ant raudono aksomo gulėjo širdies formos pakabukas, kuris atrodė tarsi melsvas kristalas. Šalia jo buvo sidabrinė grandinėle. Kai paėmiau šį pakabuką ir pakėliau į lempos šviesą jis sušvytėjo įvairiausiomis spalvomis.
-Jis tiesiog nuostabus,- sušnibždėjau labiau sau nei mamai ar Scarlett.
- Taip ir maniau, kad jis tau patiks,- tarė mama.- Močiutė linkėjo tau visko geriausio.
Mano akyse pradėjo kauptis ašaros, bet aš greitai susitvardžiau ir nusišypsojau.
"Ačiū, močiute" pagalvojau aš ir užsisegiau jį.
- Manau dabar atėjo laikas tortui,- pasiūliau norėdama išskladyti šią slogią nuotaiką. Mamai taip pat palengvėjo, kad kalba buvo nukreipta į neutralią temą.
Taigi pagaliau gavau torto. Ir šis buvo tiesiog dieviškas. Vėliau dar pašokome ir "šiek tiek " pakvailiojome. Net nepajutau kaip praėjo laikas. Pažvelgusi į laikrodį pamačiau, kad mano gimtadienis jau buvo seniai pasibaigęs.
- Man regis aš jau tūrėčiau važiuoti namo,- tai buvo Scarlett balsas.
-Ne, ne, ne ,- užginčino mama. - Tu liksi čia. Aš neleisiu tau taip vėlai dar kažkur važiuoti.
-Gerai, gerai, aš nesipriešinsiu,- Scarlett juokėsi.
Tuo tarpu aš buvau tokia pavargusi.
-Aš eisiu geriau jau miegoti,- pasakiau iš paskutinių jėgų.
-Saldžių sapnų,- palinkėjo mama ir Scarlett.
Nuslinkau į vonią. Beplaudama dantis pastebėjau, kad lauke šėlo audra. Per mažą vonios langelį žiūrėjau į žaibų blyksnius kai staiga viskas užtemo. Tiesiog nuostabu- dingo elektra. Apgraibomis išėjau iš vonios kambario ir nulipau į svetainę. Mano nuostabai Scarlett jau miegojo ant sofos, o mamos išvis neradau. Užlipusi į viršų pamačiau ją gulint savo lovoje. Taigi, aš buvau vienintelė, kuri žinojo, kad dingo elektra. Puikumėlis. Tačiau aš buvau tokia pavargusi, kad nusprendžiau jog tai gali palaukti iki ryto. Nuslinkau koridoriumi tolyn link mano kambario. Kojos buvo tarsi švininės. Nežmoniškai džiaugiausi įėjusi į mano kambarį. Mano akys jau buvo apsipratusios su tamsa todėl staiga supratau, kad esu ne viena: už mano lovos esančiame kampe stovėjo tamsus siluetas. Žaibo blyksnis patvirtino tai.
- Sveikinu su gimtadieniu, Erika,- staiga mane pasiekė vyriškas balsas ir mano kūnas pašiurpo.