Similar But Different

XXXI.

- Man regis, paskaitas aš šiandien praleisiu, - suaimanavo Neitas, jis atsistojo nuo grindų ir pradėjo tampytis, kad bent šiek tiek atgaivinti kūną.

- Ir taip nuolat praleidžiam, - tariau, nors pati jaučiausi mirus ir žinojau, kad šiandiena bus tiesiog kankynė.

- Beviltiška, - tarė Sebas ir užtrenkė spintelės dureles, - ten tik prezervatyvai ir kitas šlamštas, kuris nuo pagirių mus neišgelbės.

- Gali išgelbėti nuo nėštumo, - pašmaikštavo Neitas ir kumštelėjo mane į šonkaulius.

- Tu teisus, būtinai ateisiu čia, kai nuspręsiu užsiimti seksu su savo nauju vaikinu, - pašmaikštavau atgal ir Neitas kostelėjo.

- Kai jūs baigsit rietis, gal pagaliau sugalvosime kaip išgyventi šiandieną? - paklausė Sebas ir nugara atsiremė į vieną iš kriauklių.

Tuo pat metu atsidarė vonios kambario duris ir vidun įėjo trys vaikinai iš mūsų bendrabučio. Jie sustojo kaip įbėsti pamatydami mane, kartu su Sebu ir Neitu vaikinų vonios kambaryje.

- Sutrugdėm orgijai? - paklausė vienas iš vaikinų ir du jo draugai garsiai nusijuokė.

- Mes kaip tik baigėme, - tariau ir nieko nelaukdama čiupau Neitą su Sebu už rankų ir išsitempiau juos į koridorių.

Tie trys vaikinai dar sušvilpė mums pavyjimui, bet Neitas parodė jiems vidurinį pirštą ir tie aprimo.

- Turime paskubėti, jeigu norime suspėti į paskaitas, - tarė Sebas kai tempiausi jį ir Neitą link jų kambario.

- O mes norime? - suaimanavo Neitas.

- Taip, - linktelėjau ir viduje labai suabejojau, - tik man reikėtų persirengti ir pasiimti daiktus, o jie liko mano kambaryje, o ėjimas į kambarį, kur yra Klėja yra paskutinis dalykas, kurį dabar norėčiau daryti.

- Tai pragyvensi dieną be sąsiuvinio, - tarė Neitas.

Mes priėjome kambarį ir įslinkome vidun, Sebas akimirksniu krito veidu į lovą ir garsiai atsiduso, o Neitas liko stovėti žiūrėdamas į mane.

- Tik tau reikėtų pasikeisti palaidinę, - tarė jis ir aš nuleidau žvilgsnį į savo palaidinę.

Neitas buvo teisus, ji buvo apipilta vakaryksčiu viskiu ir ant tamsiai mėlynos medžiagos matėsi milžiniška tamsi dėmė.

- Šūdas, ką man daryti? - bandžiau išnaikinti dėmę trindama medžiaga pirštais, bet tai buvo beviltiška.

- Luktelk, - Neitas kaip ir vakar pasilenkė po savo lova ir pradėjo po ją kuistis stumdydamas ten gulinčius daiktus į šonus. Mano dėmesį patraukė jo išstumti dideli lapai ant kurių kampuose apačioje puikavosi jo parašai, kas reiškė, kad kitoje lapų pusėje buvo piešiniai. Pastebėjąs juos, Neitas greitai stumtelėjo juos gilyn po lovą, visai kaip tą kartą, kai pamačiau juos pirmą kartą prieš kelis mėnesius.

- Seni, ar po lova turi slėptuvę, kuri gali išspręsti visas žmonijos problemas? - paklausė atsisėdęs Sebas.

- Tiesiog užsičiaupk ir merdėk toliau, - sumurmėjo Neitas įkišęs galvą po lova, Sebas trūktelėjo pečiais ir paklausęs draugo patarimo krito atgal į lovą.

- Kokie ten piešiniai? - paklausiau ir mačiau, kaip Neitas sustingo, bet po kelių sekundžių vėl pratęsė kažko paieškas, - klausiau jau prieš kažkiek laiko, bet taip man ir neparodei. Kodėl slėpi juos?

- Radau, - tarė Neitas ignoruodamas mano žodžius tai dar labiau patvirtino tą, kad jis nenori, kad žinočiau, kokie ten piešiniai.

Jis lėtai išslinko iš po lovos rankose laikydamas maišą iš drabužių parduotuvės. Jis nedrąsiai pažvelgė į maišą savo rankose, mačiau, kaip spustelėjo jį ir tuomet ištiesė man. Aš lėtai paėmiau maišą jam iš rankų ir pravėriau jį. Viduje buvo kažkoks juodas audinys, ištraukusi jį iš maišelio suvokiau, kas tai. Tai buvo juodas, atsegamas, megztas megztinis su dideliomis, rudomis sagomis per vidurį. Nusišypsojau suvokdama, kad šį megztinį rodžiau Neitui, kai mudu apsipirkinėjome prekybos centre tą dieną, kai persidažiau plaukus ir jis nupirko man suknelę. Rodžiau jam jį ir sakiau, kad man labai patinka tokio tipo rūbai, kai juos užsidedi ant nuogo kūno, užsisegi ir jie atrodo labai elegantiškai bet tuo pačiu paprastai. Neitas įkalbinėjo mane, kad pasimatuočiau tą megztinį, bet aš atsisakiau ir vėliau kelias savaites dar galvojau apie jį.