Similar But Different

IX.

<Neitas>

Stebėjau tai, kaip Stef nutolsta. Ji skubėjo takeliu, karštai judindama klubus, į automobilių aikštelę, kur jos laukė vaikinas iš vakarėlio. Žinojau, kad nėra prasmės apie tai galvoti, ar gilintis į tai, bet kitaip negalėjau. Stebėjau ją iki pat arkos tvoroje, kuri atskiria studentų miestelį nuo automobilių aikštelės. Kai ji dingo iš akiračio gerokai nusipurčiau, kad smegenys įsistatytų į vietą ir nupėdinau atgal į bendrabuti.

Variantas grįžti į kambarį man netiko. Ten Klėja su Sebu arba dulkinasi, arba rašo referatą. O Klėjos matyti aš tikrai nenorėjau. Ji ganėtinai šauni panelė, bet sunku būti su ją žinant, kad jos draugė kur kas geresnė. Nuvijau mantis apie Stef į šalį ir įžengiau į bendrabutį.

Ėjau užtikrintai ne iki galo žinomais koridoriais, tarsi konkrečiai žinodamas tai, kur turėčiau galų gale ateiti. Kai kojos sustojo priešais Stef ir Klėjos kambario duris, mintyse trenkiau sau per pakaušį. Ką aš čia veikiu?

- Kažko ieškai?

Atsisukau į moteriško balso skleidėją sau už nugaros ir išvydau merginą, kuri kiek žinau gyvena kambaryje priešais Stef ir Klėją.

- Jų dabar nėra, - tarė ji ir priėjo arčiau, - Klėja greičiausiai dulkinasi, o Stef kažkur išvažiavo.

Nesuvokiau, kokio galo ji man tai pasakoja, bet turėjau būti mandagus, kad planas, kurį prieš sekundę sugalvojau suveiktų.

- Turiu pasiimti Stef knygą, - tariau ir pats nusistebėjau tuo, kokia kvailystę pasakiau.

- Stef knygą? – mergina susiraukė.

Regis, jos vardas Megan.

- Apie grafinį dizainą, ji turėjo palikti ją ant stalo, - bėriau žodžius, kaip pupas iki galo nesuvokdamas, kam man to reikia.

- Tavo tatuiruotės, auskarai lūpoje ir antakyje tikrai nerodo, kad moki skaityti, - Megan garsiai atsiduso ir priėjusi prie sienos, ant kurios kabėjo elektros skydėlis atidarė jį, - bet jeigu tau reikia.

Skydelio viduje gulėjo trys skirtingi raktai. Ji ištraukė vieną iš jų ir padavė man. Stebėdama tai, kokia mano reakcija į tai, kad šio aukšto merginos laiko papildomus raktus nuo savo kambarių koridoriuje, ji priėjo arčiau.

- Jeigu bent kam prasitarsi, kur guli raktai, aš ateisiu naktį ir nuskusiu tau plaukus, vėliau numegsiu tau iš jų šaliką ir ant jo pakarsiu.

- Tokia miela, o tokia žiauri, - tariau jai, bet ši jau sukosi eiti į savo kambarį ir po akimirkos užsidarė paskui save duris.

Apsidairęs, kaip koks vagis, atsirakinau Stef ir Klėjos kambario duris ir įžengiau vidun. Viskas buvo taip, kaip prisimenu. Vienintelis pasikeitimas buvo kampe gulintis Stef nutapytas peizažas. Lėtai vaikštinėjau po jų kambarį ir apžiūrinėjau tik Stef kambario pusę. Mane apemė keistas jausmas, kuris užeina labai retai. Sąžinės graužimas. Aš be leidimo klaidžioju svetimame kambaryje, bet man nusispjaut.

Priėjąs prie Stef lovos, iš po užklotos antklodės pamačiau kyšant kažką. Nesunkiai atpažinau savo džinsinį švarką, kurį jai daviau per vakarėlį. Ji laiko jį pasidėjusi po antklode. Tai nėra visų akims matoma vieta. Šyptelėjau pats sau ir apžiūrinėjau toliau. Kampe, prie jos lovos, stūksojo maža ir sena knygų lentyną. Įdėmiai ją apžiūrėjau įsitikinęs tuo, kad mergina dažnai ją naudojasi. Ne viena knyga nebuvo dulkėta, reiškia, kad Stef arba labai tvarkinga, arba mėgsta literatūrą. Džiaugiaus tarp jos knygų autorių rasdamas beveik visus tuos, kuriuos pats skaitau. Tai buvo ganėtinai malonus sutapimas.

Deja, bet ilgiau čia būti negalėjau. Megan įtars, kad kažką čia veikiu, taigi išėjau iš kambario ir užrakinęs duris jaučiausi nugalėtoju, kai dėjau raktą atgal į vietą, manęs neapleido pergalingas jausmas, kad dabar galiu patekti į jos kambarį kada tik man to norisi.

<Stef>

Laukiau Maiklo prie kino teatro durų, kol šis viduje ieškojo šiukšlių dežės, kad išmesti spragėsių dežutę. Mudu žiūrėjome filmą, kuriuo pavadinimo net neprisiminiau, pačio filmo irgi nemačiau. Mudu prakalbėjome pirmą seanso pusę erzindami kitus kinematografo mylėtojus, ir prasibučiavome atrą seanso pusę dar labiau erzindami tuos, kas tiesiog bandė gaut malonumą iš filmo peržiūros.

- Jiem reikėtų statyti sutartinius ženklus, - nusijuokė pagaliau grįžęs Maiklas.

Šviesaplaukis čiupo mane už delno ir pradėjo vestis mašinos link. Ėjau kaip visiška idiotė spoksodama į mudviejų rankas. Maiklas tai pastebėjo ir paleido mano delną iš savojo.

- Atleisk, - tariau ir pasitryniau kaktą, - man visą tai labai neįprasta ir nebūdinga.

- Viskas gerai, - jis šyptelėjo, bet mačiau, kad jam nejauku.

- Žinau, kad skamba keistai, bet bučiuotis su vaikinu man normalu, o štai laikytis su juo už rankų ne.

- Kas čia tokio neįprasto? – pasiteiravo.

- Neturiu paaiškinimo, - garsiai atsidusau.

Maiklas atidarė man savo kabrioleto dureles ir man įsėdus vidun, apėjo mašiną ir kelstelėjo į vairuotojo sedynę.

- Nesu turėjusi rimtų santykių, visad buvo tik seksas, bučiniai ir glamonės, - bandžiau aiškintis. Maiklas atsisuko į mane ir stebėjo mano veidą, - atleisk.

- Nustok atsiprašinėti, - jis uždėjo delną man ant šlaunies ir man iš karto palengvėjo, - tau tai nauja, man irgi. Abu pamažu pratinsimes. Tiesa ta, kad man bučiuoti tave yra kur kas jaukiau, nei eiti laikant už rankos.

Jis nusijuokė ir aš nusijuokiau kartu su juo. Maiklas pradėjo važiuoti miesto gatvėmis sukdamas man nežinoma linkme, bet neklausiau, kur keliausim.

- Sakai, - atsargiai pratariau, - tarp mūsų kažkas yra?

- Na, - jis padarė pauzę ir išsišiepė, nesusilaikiau nepadarius to paties, - sakau, kad taip. O tu kaip manai?

Iš tiesų, tai pati nežinojau atsakymo. Nekad prieš tai nejaučiau meilės ar simpatijos, todėl tai, ką dabar jaučiau Maiklui, buvo keista ir neįprasta. Nesugebėjau to įvardinti, bet esu tikra, kad kažką jam jaučiu. Man jo tiesiog reikia. Nežinau, kaip greitai galėčiau pavadinti jį savo vaikinu, bet kol kas jis pats to nenori, žinojau tai. Jam lygiai kaip ir man tinka principas, kad mes tiesiog elgiamės taip, kaip tai daro porelės, bet nepripažįstam vienas kitam, kad iš tiesų esame porelė.

- Taip pat, kaip ir tu, - tariau ir jis pasitenkindamas linktelėjo, - reikia laiko mums abiems.

- Žinoma, - jis vėl linktelėjo, - nemanau, kad dabar esu pasiruošęs įstotį į kokį nors statusą.

- Aš irgi, - tyliai tariau.

Daugiau mudu nekalbėjome. Jis vežė mane miesto gatvėmis ir buvau tikra, kad žinojau, kur tos gatvės veda. Maiklas važiavo link netoliese esančios upės. Kadangi jau ganėtinai vėlus vakaras, saulė leidžiasi ir saulėlydžio vaizdas ant upės kranto turėtų atrodyti nepakartojamai.

Kai apimta euforijos nuo nuostabaus pasimatymo, mudvieju su Maiklu ištvirkavimų prie upės ir jo ilgo atsisveikinimo bučinio, grįžau į kambarį, jau buvo po trečios valandos nakties. Jau visai neužilgo reikės keltis į paskaitas, todėl nusprendžiau, kad net nesivalysiu makiažo, o bandysiu numigti taip. Tyliai slikau kambariu, kad nepažadinti tyliai šnopuojančios Klėjos ir nusimetusi rūbus išsitraukiau iš spintos Maiklo man duotą džemperį, kurį vilkėjau po pirmosios mudviejų pažinties nakties. Užsivilkau jį ant nuogo kūno ir tyliai atsiguliau į krebždančią lovą. Į nugarą įsirežė kietas audinys ir tik jį pačiupinėjusi suvokiau, kas tai. Iš po savęs išsitraukiau Neito džinsinį švarką, kurį ryte padėjau po antklode, kad Klėja jo nematytų.

Susisukusi į kamuoliuką, prisispaudžiau švarką prie savęs ir gyliai įkvėpiau jo kvapo. Neitas. Aš tarsi jaučiau jį gulintį greta savęs. Lėtai užmerkiau akis ir mintyse keikiau save už tai, kad miegu su Maiklo džemperiu apsikabinusi Neito švarką.