Similar But Different

XXIX.

<Neitas>

Sedėjau savo mašinoje ir pro priekinį stiklą žvelgiau į bendrabutį. Aplink zujo gyvenimas, šimtai studentų vaikštinėjo aplink eidami į paskaitas, pas draugus, ar tiesiog gyvendami šiame nuolat judriame studentų miestelyje. Norėjau jaustis kaip jie. Norėjau gyventi rutinoje ir nesijaudinti dėl nieko, bet man toks gėris buvo nepasiekiamas. Pasukau galvą į keleivio sėdynę ir garsiai atsidusau. Stef rankinė, joje merginos telefonas. Jos suknelė ir dar keli menkniekiai, kuriuos vakar ji paliko pas mane išvažiuodama.

Vos jai dingus už kiemo ribų, sėdau į mašiną ir bandžiau vytis, bet mergina dingo man iš vaizdo, greičiausiai, nusukdama į kažkokią atokią gatvę. Kankinamas skausmo grįžau į tusčius namus. Vaiksčiojau po kambarius tikėdamasis rasti ją viename iš kambarių, nors ir puikiai žinojau, kad nerasiu. Vegasas visur vaiksčiojo iš paskos uostinėdamas orą ir glausdamasis prie manęs, tarsi jausdamas, kad man plyšo širdis. Jaučiausi toks tusčias ir vienišas, kad man beliko tik nusigerti. Tą ir padariau. Išlakiau butelį viskio ir tiesiog atsijungiau ant svetainės sofos. Prabudau šį rytą su skaudančia galva ir skausmas grįžo. Nekenčiau savęs, kiekvieno savo kūno colio, kiekvienos dalies. Kaip aš galėjau? Kaip galėjau šitaip pasielgti? Nekenčiau savęs kiekvieną sekundę nuo pat vakar vakaro, bet suvokiau, kad privalau tą keisti. Nors ir būdamas girtas, vakar priėmiau sprendimą, kad aš ją susigražinsiu. Žinau, kad tai bus nelengva ir man reikės vėl iš naujo ieškotis kelią į Stef širdį, bet aš ieškosiu, nes, po velnių, aš myliu tą merginą.

Gyliai įkvėpiau ir išlipau iš mašinos, lauke silpnai lijo, todėl užsimaukšlinau gaubtuvą nuo džemperio ir apėjau mašiną, kad nuo keleivio sėdynės paimti Stef daiktus. Turiu jai juos grąžinti ir atsiprašyti už viską. Labiausiai už tai, kad esu subingalvis. Pėdinau per studentų miestelį karts nuo karto su kažkuo pasisveikindamas. Pažįstami stabdė mane, nors ir ėjau nuleidęs galvą, kurią po vakar išgerto alkoholio man ganėtinai stipriai spaudė, bet fizinis skausmas mažino emocinį, todėl man tai patiko.

Pakilau laiptais į merginų aukštą ir patraukiau į koridoriaus galą. Kai pasiekiau Stef ir Klėjos kambario duris, dar sustojau. Kojos savaime žengė žingsnį atgal ketindamos išnešti mano kūną lauk, bet aš atsilaikiau. Tvirtai suspaudžiau kumsčius, įkvėpiau ir susikaupiau. Ji man atleis, tikrai atleis. Mes mylim vienas kitą ir viskas bus gerai. Tyliai pasibeldžiau ir pravėriau duris. Mano akys susitiko su ant lovos sėdinčia Klėja, Stef kambaryje nebuvo. Pavarčiau akis ir užvėriau duris už savęs.

- Sveikas, - nusišypsojo Klėja ir priėjusi stipriai mane apsikabino, - kaip smagu vėl tave matyti.

Mergina nuoširdžiai šypsodamasi parodė man atsisėsti, bet aš papurčiau galvą atsisakydamas. Blondinė prisimerkė ir nužiūrėjo mane bei Stef daiktus mano rankuose. Nemačiau Klėjos kelias savaites ir ši tikrai atrodė išgražėjusi bei pailsėjusi po kelionės su Sebu.

- Gerai jautiesi? Atrodai išblyškęs, - pastebėjo Klėja ir aš vėl pavarčiau akis.

- Ačiū už akivaizdų faktą.

- Kalbu rimtai, - mergina susidėjo rankas ant krūtinės ir pakreipė galvą, - ar viskas gerai?

- Nemanau, - atsakiau ir ji prisimerkusi laukė paaiškinimo, - nėra gerai.

Klėja caktelėjusi liežuviu kinktelėjo į Stef daiktus mano rankose. Aš nupėdinau prie Stef lovos ir padėjau juos ant jos.

- O kur Stef? - paklausė Klėja ir aš sustingau. Lėtai pasisukau į merginą, o ši ramiu veidu laukė atsakymo.

- Tai tu man pasakyk, - tariau apsižvalgęs, tarsi Stef slėptųsi už kampo, - ji ne čia?

- Kaip matai, - Klėja taip pat apsidairė, - juk šeštadienį sakė, kad esate kartu.