XXX.

335 19 2
                                    

<Stef>

- Taigi, visas tas teismas neturėjo jokio tikslo, mes tiesiog atsisėdom ir Martos tėvai akimirksniu pradėjo ant manęs varyti visus įmanomus kaltinimus. Laimėjimas vis vien bus mūsų pusėje, mano advokatas tuo pasirūpins.

Aleksas, aš, Klėja, Sebas ir Nojus sedėjome mūsų su Klėja kambaryje ant grindų. Aleksas šiandien ryte dalyvavo teisme dėl to nelemtos nepilnametės ir vos grįžęs surinko mus, kad viską papasakotų.

- Tai dabar bus antras raundas? - paklausė Nojus, - antras teismas?

- Aha, - linktelėjo Aleksas, - pakartotinas.

Jaučiau nerimą širdyje žiūrėdama į Aleksą, jis toks jaunas ir per savo klaidą jam gręsia kalėjimas, bet buvau tikra, kad viskas baigsis gerai ir jis įrodys savo tiesą. Žvelgiau į draugus ir svarsčiau apie tai, kad iki pilnos mūsų kompanijos trūksta tik Nikolės ir Neito. Nikolė buvo išvažiavusi pas draugę, o kur Neitas, aš visiškai neturėjau supratimo ir man nerūpi. Aleksas sakė, kad pakvietė jį, o šis sužinojęs, kad ir aš ten būsiu atsisakė ateiti. Praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pasirodė mano tėvų namuose ir mes viską baigėme, pagaliau atėjau į paskaitas, nes iki tol juose nesilankiau, bet Neitas taip nesistengė lankyti. Atėjo vos į kelias per šią savaitę ir mudu pilnai ignoravome vienas kitą. Mano nusivylimą pakeitė neapykanta. Labai pykau ant jo, bet dar labiau ant savęs, kad buvau tokia kvaila ir taip lengvai jam pasidaviau.

- Esu tikras, kad viskas baigsis gerai, - Sebas uždėjo ranką Aleksui ant peties ir šis linktelėjo, mačiau jo akyse šiek tiek abejonių, bet ryžtas buvo stipresnis.

Staiga į kambario duris kažkas pasibeldė ir mes visi pasisukome į jų pusę.

- Atrakinta, - šūktelėjo Klėja ir atsistojusi nupėdino prie durų, šios prasivėrė ir kambaryje pasirodė kažkokia mergina.

Atpažinau ją, nes gyvena mūsų aukšte, bet nė neįsivaizduoju, koks jos vardas ir tuo labiau niekad su ją nesikalbėjau. Mergina atrodė pavargusi ir kiek uždususi, ji gyliai kvėpavo ir stovėjo rankomis įsirėmusi į šonus. Mergina nužiūrėjo mus sėdinčius ant grindų ir jos akys sustojo kažkur ties Sebu ir Aleksu, kurie sedėjo vienas šalia kito.

- Kuo galiu padėti? - paklausė Klėja ir atsistojo priešais parodydama jai, kad kambaryje vyksta privatus pokalbis, į kurį jos niekas nekvietė.

- Man reikia vaikino, - mergina kiek pasistiebusi bandė pro Klėja pažvelgti į vaikinus. Visi garsiai nusijuokė nuo jos kvailai sudėlioto sakinio.

- Man irgi, mergyt, - prunkštelėjau ir draugai pradėjo dar garsiau juoktis, labiausiai juokas pramušė Nojų ir Sebą, jie net krutino kojas nuo to, kaip smagu jiems buvo.

- Ne tam, - mergina pavartė akis ir perkelė svorį ant kitos kojos, - į mano kambarį atvežė naują spintą, man reikia pagalbos, kad galėčiau ją užnešti.

Nojus, Sebas ir Aleksas pradėjo stotis, bet Klėja sulaikė juos rankos mostu ir vaikinai pasodino subines atgal ant grindų.

- Kodėl pagalbos ieškai čia? - Klėja sužaibavo akimis į merginą, o ši vėl pavartė akis. Mane jos elgesys pradėjo erzinti.

Nuo to, kai susipykau su Neitu, mane supykdyti, o tuo labiau suerzinti pasidarė tiesiog per lengva. Užsidegu nuo bet kokios smulkmenos, ir šis atvejis nebuvo išskirtinis.

- Visi žino, kad jūsų kambaryje visada pilna vaikinų, - pašaipiai atsakė panelė. Klėja prasižiojo, kad jai atkirsti, bet nutilo, nes kambaryje atsirado dar vienas asmuo.

Atsargiai, stengdamasis nepaliesti tarpduryje stovinčios merginos, vidun įslinko Neitas. Jis susidomėjęs žvelgė į merginą, o ši akivaizdžiai išsilydė vos jį pamačiusi. Neitas įėjo į kambarį ir pamojęs mums delnu prisėdo ant Klėjos lovos. Klėja silpnai jam šyptelėjo, o šis nusuko nuo jos akis. Manyje užvirė dar didesnis pyktis, Neitas galvoja, kad gali atsirasti mano kambaryje taip paprastai ir nieko nesakydamas, ir net negaudamas leidimo įeiti. Stebėjau jį, o šis net nežvilgtelėjo į mane, tiesiog nužiūrinėjo merginą tarpduryje.

Similar But DifferentOù les histoires vivent. Découvrez maintenant