Similar But Different

II. XV

<Neitas>

Nikolė piktai žvilkčiojo į mane, kol rūkiau žiūrėdamas tiesiai jai akis. Mergina darė atsilenkimus ir demonstratyviai reiškė savo nepasitenkinimą manimi bei tuo, jog atsisakau sportuoti.

- Juk suprati, kad tai nesąžininga? - Aleksas susidėjo rankas ant šonų ir atsisuko į Nikę, ši ignoravo jį, - aš baigiu numirti, kai Neitas tiesiog sėdi kampe ir rūko.

- Juk supranti, jog esi suaugęs žmogus ir tau nebūtina klausytis Nikolės nurodymų? - pajuokavo Sebas ir Aleksas parodė jam vidurinį pirštą, - Neitas sėkmingai tą demonstruoja.

Buvome Konoro namų sporto salėje. Ji gan erdvi ir turi nemažą treniruoklių pasirinkimą, todėl kiekvienas susirado kažką sau pagal skonį. Stef mynė dviratį, Konoras bėgo bėgimo takeliu, Sebas su Aleksu kilnojo svorius, Nikolė darė atsilenkimus, o Nojus atlikinėjo tempimo pratimus.

- Jeigu į artimiausios Neito ateities planą įeina mirtis nuo persirūkymo ar tinginystės, visai nereiškia, jog turime sekti jo pavyzdžiu, - išdidžiai tarė Nikolė ir atsisėdo mankštindama nugarą.

- Nike, gana kabintis prie jo, - prunkštelėjo Stef, nusišypsojau.

- Esi tuo tikra, Nikole? - Nojus nustojo tampytis ir abiem rankom parodė į mane, Nikolė staigiu galvos pasukimu atsisuko į jį.

- Jeigu tau kažkas nepatinka, gali išeiti. Nieko neverčiu čia būti.

Stojo tyla. Stef, Sebas, Konoras, Aleksas ir aš persimetėm pasimetusiais žvilgsniais. Visi nulipo nuo treniruoklių. Nojus su Nikole stebėjo vienas kitą. Tyla mane baugino, galvojau įsiterpti, bet vos tik pravėriau burną, Konoras papurtė galvą. Užsičiaupiau ir sedėjau toliau. Buvau gan gerai įsipatoginęs salės kampe, ant minkšto kilimėlio.

- Gerai, - Nikolė papurtė galvą ir atsistojo, Nojus atsistojo priešais ją, - kas tau nepatinka?

- Tai, kad tapai nepakenčiama, - kirto Nojus ir aš išgirdau Stef aiktelint.

- Nojau, - vienbalsiu, drausmingai tarė Konoras ir Stef, tačiau šis neparodė jokios reakcijos.

- Rimtai, Nike, aš suprantu, jog per pastaruosius metus išgyvenai daug, tačiau tavo nuotaikų kaita jau baigia užknisti, - toliau kalbėjo Nojus. Buvo nusiteikęs ryžtingai, negalėjau prisiminti, kada mačiau jį tokį, - kiek gali visus kontroliuoti ir nurodinėti kam ką reikia daryti?

Nikolė stebėjo jį susidėjusi rankas ant krūtinės. Atsisukau į Stef, ši stebėjo mane, atrodė sutrikusi. Žinojau, ką galvoja. Nikolė prarado motiną, ši vasara turėjo padėti jai pasimiršti ir paleisti tą baisų įvykį. Nojus yra teisus sakydamas, jog ji kartais perlenkia lazdą. Ir tai įvyksta vis dažniau. Anksčiau su Nike bendrauti buvo daug paprasčiau, dėl to buvome kur kas artimesni. Ji buvo atsipalaidavusi, negalvojo apie jokius niekus, gyvenimas jai buvo nerūpestingas. Tokia buvo dar atostogų pradžioje, o dabar vis keičiasi. Matau, kad tiek jai, tiek kitiems tai sukelia diskomfortą.

- Aš tik bandau padėti, - atsakė Nikolė.

Neatrodė įsižeidusi, labiau užsispyrusi ir tikra, jog yra teisi. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl su ją vis sunkiau bendrauti, nes kuo toliau, tuo jai labiau atrodo, jog viską žino ir daro geriausiai.

- Ir mes visi tau už tai dėkingi, bet nereikia žeminti mūsų, - susiraukė Nojus, Nikolė užvertė akis, - jeigu nori gero, tai paversk tą patarimu, bet ne prievarta.

- Šiaip tai, - įsiterpė Aleksas ir visi atsisuko į jį, - aš sutinku su Nojumi.

Nepraėjo ne pusės minutės ir į jį atskrido Sebo metamas vandens buteliukas. Dėkingai linktelėjau Sebui. Dabar tikrai nėra pats tinkamiausias laikas įsiterpti į Nojaus bei Nikolės pykčius, ar rinktis teisios pusės, mums visiems geriau patylėti.