Similar But Different

XXVI.

 <Neitas>

Stebėjau tai, kaip mušdama dainos ritmą pirštais į vairą, Stef tyliai dainuoja. Iš mano paties lūpų sklido per radiją grojančios Five seconds of summer - Easier dainos žodžiai. Negalėjau nusedėti vietoje nuo to, koks laimingas jaučiausi. Stef tėčio gimtadienis praėjo tiesiog idealiai ir dabar mudu važiavome pas mane namo. Jau spėjau parašyti žinutę Gustavui, kad atvažiuojame, ir jis atrašė, kad jiedu su Hariu jau laukia mūsų. Stef dainuodama klausėsi to, kaip aiškinau jai kelią mano namų link. Gyvenau ganėtinai toli nuo centro ir Stef namų, todėl kelias užemė beveik pusvalandį. Lauke buvo jau seniai sutemę, todėl mano gyvenamą rajoną jaukiai apšvietė balti gatvių žibintai. Važiavome gatvelėmis tarp nuosavų gyvenamųjų namų ir pagaliau pasiekeme mano namus. Nuo to laiko, kai išsikrausčiau į bendrabutį, buvau čia vos du kartus, o jau prasidėjo gruodis, todėl pasiilgau namų. Mūsų namas buvo aptvertas aukšta tvora, bet vartai buvo praviri, kas bylojo, kad broliai jau mūsų laukia. Stef aiktelėjo, kai įvažiavusi į kiemą išvydo mūsų namą.

- Galvojau, kad negyvenate taip prabangiai, - tarė ji išjungusi variklį.

- Čia nėra daug prabangos, - patraukiau pečiais, - suprantu ką turi galvoje, trys našlaičiai vaikai ir didelis namas, visai nedera, bet visi trys gerai uždirbame, todėl galime sau tai leisti. Aišku, kad pagrinde tai Hario dėka.

Stef linktelėjo ir mudu išlipome iš mašinos. Aš nuėjau uždaryti vartų, o merginą žvalgėsi po kiemą ir apžiūrinėjo namą. Didelis vieno aukšto namas, su dideliu kiemu ir sodu. Pats namas akmeninis, šviesiai rudos, kakavos spalvos, dideliais langai nuo lubų iki pat grindų.

- Čia labai gražu, - tarė Stef, kai priėjau prie jos.

- Dienos metu viską geriau apžiūrėsi, - atsakiau, kieme buvo tamsu, nors ir švietė keli žibintai.

Namo durys prasivėrė ir pro jas laukan išlekė Vegasas. Jis lodamas pripuolė prie mūsų ir šoko tiesiai ant manęs. Juokdamasis vos išlaikiau pusiausvyrą ir pradėjau kasyti šuniui kailį, šis laimingas inkštė ir kraipydamasis laižė man rankas.

- Jis tikrai tavęs pasiilgo, - nusijuokė Stef ir atsitūpė greta manęs suimdama Vegaso snukelį delnais, - labas, gražuoli, tu labai mielas.

Stebėjau tai, kaip uostynėdamas Stef, Vegasas vizgino uodegą ir inkštė iš laimės. Stef garsiai nusijuokė, kai šis lyžtelėjo jai skruostą.

- Tu jam labai patinki, - tariau glostydamas Vegasą.

- Dar neteko matyti tokio grožio haskio, - tarė Stef ir išsitiesė. Vegasas nubėgo namo, o mudu nuėjome jam iš paskos.

Praleidau Stef pro duris ir jo atsidurusi viduje, pradėjo žvalgytis. Nusišypsojau apsidžiaugęs, kad pagaliau esu namie, tik dabar suvokiau, kaip stipriai pasiilgau šios vietos.

- Negaliu patikėti, kad iškeitei šį namą į bendrabutį, - Stef atsisuko į mane ir parodė aplink save, - ši vieta tobula.

Prieškambaris, kuriame mes stovėjome, buvo labai jaukus. Jo sienos padarytos iš rudų dekoratyvinių plytų, ant baltų grindų gulėjo minkštas kilimas.

- Nebūčiau sutikęs tavęs, jeigu neatvažiuočiau į bendrabutį, - tariau pradėjęs vilktis paltą.

- Na taip, daug ką prarastum, - pajuokavo Stef vis dar žvalgydamasi.

- Sveiki sveiki! - prieškambaryje pasirodė Haris, jis nužvelgė Stef ir nusišypsojo, - panele, atrodote labai gražiai.

- Labai ačiū, - nusivaipė Stef ir nusivilkusi paltą pradėjo autis aukštakulnius.