XIX.

398 21 2
                                    

<Stef>

Apsvaigusi nuo nuotykių miegamajame su Neitu, išsišiepusi žingsniavau laiptais į pirmą aukštą, kur vis dar visu gražumu zujo vakarėlis. Neitas viršuje sutiko kažkokius draugus, todėl pažadėjęs, kad vėliau mane ras, pakštelėjo į viršugalvį ir nuėjo pas juos.

Mano išgertas alkoholis prasisklaidė vos tik mudu su Neitu pradėjome mylėtis ir tik dabar suvokiau, kodėl po to karto, kai Klėja pasidulkino su Neitu, ji taip jo siekė, nes Neitas tikras profesionalas tokiam reikale. Klaidžiojau tarp minios bandydama pamatyti kažką pažįstamo ir kambario kampe ant sofos pastebėjau rožinių Nikolės plaukų kupetą. Nusišypsojusi dar labiau, nupėdinau prie draugės. Greta jos sedėjo Nojus ir jie apie kažką šnekučiavosi.

- Nesutrugdysiu? - paklausiau priėjusi ir klestelėjau prie Nikolės.

- Ne, - šyptelėjo Nojus, - tiesiog kalbėjomes.

- Mačiau, - pamerkiau jiems akį ir draugai susinepatoginę atsigėrė savo gėrymų.

- Kur pametei blondinę policininkę? - paklausė Nikolė nutraukdama temą.

- Ji su Sebu buvo viršuje, - trūktelėjau pečiais, - dabar gal jau kažkur čia.

Vos tik ištariau tai, pro minią prie mūsų besibraudama Klėja pribėgo ir čiupdama mane už rankos nusitempė nuo Nikolės su Nojumi. Nespėjau nė cyptelėti, kaip mudvi jau stovėjome viename iš koridorių, kur beveik nebuvo žmonių.

- Kas tau yra? - paklausiau draugės, ši tik išsišiepė.

- Jūs permiegojot, - tarė kiek per garsiai ir tai suvokusi sudavė delnu sau per lūpas, - mačiau, kaip apimti euforijos išėjot iš miegamojo.

- Gerai, - pavarčiau akis, - taip.

Klėja cyptelėjusi mane apsikabino.

- Mes abi turime vaikinus, - tarė šypsodamasi, - ar kada galėjai pagalvoti, kad taip įvyks?

- Klėja, - nusijuokiau, - sustok, mes su Neitu nesusitikinėjame.

- Kol kas, - tarė pavarčiusi akis, - matei, kaip Nikolė su Nojumi flirtuoja?

- Mačiau, kad mielai kalbėjosi, - tariau, - bet pasijaučiau sutrugdžiusi jiems.

- Baisu, - Klėja susiemė už galvos ir nužvelgė pro mus praėjusi vaikiną skeleto kostiumu, - šitas vakarėlis toks lemtingas. Jis viską keičia.

- Būk realiste, - tariau draugei, - rytoj viskas grįš į savo vėžias.

- Neleisiu, - Klėja papurtė galvą, - ką galvoji veikti?

- Nežinau, Neitas su kažkokiais draugais, tai gal pasieškosių kokių nors pažįstamų tarp minios. O tu?

- Sebas siūlė pasivaiksčioti po apylinkes, kad šiek tiek dingt iš vakarėlio, - tarė, - nori drauge?

- Pabūkit dviese, - numojau ranka, - niekur nedingsiu.

Klėja linktelėjusi apsikabino mane ir patraukė laukujų durų link. Likau stovėti vietoje šypsodamasi ir galvodama apie tai, kad jau seniai nemačiau Klėjos tokios laimingos. O viso labo jai reikėjo vaikino.

- Ką mąstai? - mano mintis nutraukė iš niekur atsiradęs Maiklas, - stovi viena atokiai nuo visų.

- Tiesiog kalbėjomes su Klėja, - šyptelėjau, - o ji jau pabėgo.

- Mačiau išeinančią ją laukan su kažkokiu vaikinu, - tarė Maiklas linktelėjąs į tą pusę, kur ėjo Klėja.

- Ten jos vaikinas, - tariau ir nusistebėjau tuo, kad niekad apie Klėja taip nesakiau.

Similar But DifferentWhere stories live. Discover now