Similar But Different

II. XI

<Neitas>

Prisimerkiau užvertęs galvą į dangų. Eilinė diena Kalifornijoje, eilinė diena lydima žudančio karščio. Tačiau šią akimirką gyventi buvo lengviau, nes gulėjome ant vandenyno kranto. Ir nors smėlis buvo karštas, o vandenyno vanduo maloniai šiltas, nuo jo sklido vėsus vėjelis, kuris maloniai atpalaidavo. Gulėjau ant savo rankšluosčio ant akių užsimaukšlinęs saulės akinius, greta manęs ant savo rankšluosčio sedėjo Sebas ir šypsodamasis stebėjo Stef, kuri buvo įbridusi į vandenį iki kelių ir vaikėsi Rudį. Keturkojis smagiai lojo, šnopavo ir suko ratus apie savo šeimininkę, ši juokdamasi taškė jį vandeniu.

- Kas galėjo pagalvoti, kad jai tereikėjo šuns, - sau po nosimi sumurmėjo Sebas, atsisukau į jį ir klausiamai kilstelėjau antakį, - ji atrodė... kitaip.

- Nesuprantu, - papurčiau galvą ir atsisėdau.

- Žinau, kad visada ją ginsi, - nusijuokė Sebas ir aš suraukiau antakius. Sebas delnu perbraukė per savo šviesias garbanas ir sužiuro į mane, - visi pastebėjo, kad Stef lyg ne savo vietoje. Kažkokia liūdna, tyli, - jis vėl atsisuko į Stef, aš padariau tą patį, - ir judu abu tą labai gerai slepiat. Suprantu, kad tau ji viską pasakoja ir turbūt žinai tokios jos būsenos priežastį, dabar tiesiog vaidini, nes nenori, kad ji jaustųsi nejaukiai. Esi puikus savo merginos vaikinas.

- Manau, kad klysti, - sumurmėjau, Sebas klausiamai sužiuro į mane. Viduje pradėjau panikuoti, - turiu galvoje tai, jog manai, kad jai kažkas negerai. Manau, kad ji paprasčiausiai ilgisis namų. Ir apskritai, po tokių metų, kai visa šutvė išsiskirstė, visiems būti vienoje vietoje yra sudėtinga.

- Jau praėjo pusė vasaros, - Sebas trūktelėjo pečiais, - ir vis vien negaliu sutikti su tavimi. Stef yra mano draugė nuo pat pirmų metų universitete, pažįstu ją kaip nuluptą ir ilgiau nei tu.

- Tai gal pradėkit susitikinėti? - pajuokavau, Sebas šyptelėjo pusę lūpų.

- Kad mane nužudytum? Ačiū, kaip nors kitą kartą.

Mudu nusijuokėm. Tolumoje tą išgirdęs Rudis atsisuko į mus ir pasileido bėgti. Mes vienbalsiu nusikeikėm, kai šlapias Rudis pradėjo laipioti per mus abu ir linksmindamasis trynėsi į mus. Gerai, kad devėjome maudymosi šortus ir neturėjome marškinėlių, nes kitaip būtumėm peršlapę kiauriai. Rudžio kailiu tekėjo sūrus vanduo, šuo linksmai lojo ir pradėjo vartytis smėlyje. Sebas juokdamasis pradėjo jį glostyti. Prie mūsų prisiartino Stef, mergina šypsodamasi stebėjo Rudį ir Sebą, tuomet pradėjo žvalgytis savo rankšluosčio. Padariau tą patį ir pastebėjau jį gulint ant mano kuprinės, todėl čiupau ir mestelėjau jį Stef, ši dėkodama linktelėjo. Mergina palinko į priekį ir pradėjo sausinti savo violetinius plaukus. Sūrus vanduo išryškino mėlynas sruogas ir dažymas kas kartą atrodė vis geriau. Stef devėjo savo baltą, atskirą maudymosi kostiumėlį, kurio fone jos oda atrodė ypatingai įdegusi ir patraukli.

- Drauguži, dabar turėsiu išsimaudyti, - užvertė akis Sebas, nes smėlyje išsivoliojęs Rudis užlipo jam ant kojų ir paliko smėlėtų pėdučių žymes, - kas nors nori prisijungti?

- Praleisiu, - papurčiau galvą.

Sebas trūktelėjo pečiais ir atsistojo nuo savo rankšluosčio, tuomet žvilgtelėjo į Stef, ši taip pat papurtė galvą ir smakru kinktelėjo į Rudį, kuris jau skuodė vandenyno link. Sebas nusijuokė ir nubėgo paskui jį. Stef pasinaudojusi proga, pilvu į apačią, atsigulė ant Sebo rankšluosčio. Apsiverčiau ant saviškio, kad abu gulėtumėm ant pilvų. Stef pasirėmė alkūnėmis ir sužiuro į mane, jai teko šiek tiek prisimerkti, nes saulė švietė tiesiai merginai į akis. Ilgai negalvodamas nusimaukšlinau akinius sau nuo nosies ir uždėjau juos Stef.