Similar But Different

XXVIII.

 <Neitas>

Pramerkiau akis ir nusikeikiau. Sekmadienis. Devinta ryto. Ir kažkoks subingalvis skambina į namo duris. Greta gulinti Stef suspurdėjo, bet neprabudo. Ji miegojo apsivijusi mano kojas savo kojomis ir prisispaudusi man prie šono. Tokia graži ir miela, kai yra tokioje ramioje būsenoje. Durys suskambo dar kartą ir aš vėl nusikeikiau, nenoriu keltis, bet reikia, kad tas kvailys už durų nepažadintų Stef. Atsargiai išsivadavau iš jos kojų glėbio ir asikėlęs čiupau treningines kelnes, kurias nerangiai užsitempiau ant kūno. Mieguistas skubėjau prisilaikydamas už kambarių sienų ir pasiekiau duris.

- Ko reikia? - piktai paklausiau vos pravėręs duris ir iš karto užsičiaupiau kitoje durų pusėje pamatęs Aleksą, Nikolę ir Nojų, - kas per velnias?

Draugai žiūrėjo į mane keistai palenkę galvas. Nikolė atrodė labai neišsimiegojusi ir ant veido neturėjo nė gramo kosmetikos, dėl to veidas buvo išblyškęs ir ištinęs. Greta jos stovintis Nojus atrodė lyg bulvių maišu trenktas per galvą. Bet abu jie atrodė kur kas geriau, nei Aleksas, kuris stovėjo nervingai mosikuodamas rankomis ir kramtydamas lūpą, jo paltas buvo užsegtas nelygiai, šalikas nerangiai gulėjo ant pečių, akys paraudusios, o veidas pilkšvai žalios spalvos.

- Ar kol miegojau prasidėjo zombių apakolipsė? - uždaviau dar vieną klausimą ir draugai susižvalgė.

- Gal įleisi? - paklausė Nikolė pavargusiu balsu ir nieko nelaukdama prasilenkė pro mane ir įėjo vidun, vaikinai padarė tą patį.

- Aš turiu labai daug klausimų, - tariau ir uždaręs duris atsisukau į juos, šie nejaukiai stovyniavo prieškambaryje.

- Prabangiai gyveni, Neitai, - tarė Nojus žvalgydamasis, - labai prabangiai.

- Atėjot čia tam, kad man tai pranešti? - piktai paklausiau. Mane be galo erzino tai, kad jie sutrugdė mano miegui, - kodėl jūs čia?

Nikolė su Nojumi vienu metu pasisuko į Aleksą, o šis nuleido akis.

- Pats pasakysi, ar man papasakoti? - paklausė Nojus Alekso, o šis tik pavartė akis.

- Apskritai nesuvokiu, kodėl atėjom čia, - burbtelėjo Aleksas ir aš suraukiau antakius.

- Tuomet galit neždintis, aš jūsų nekviečiau, - tariau.

- Tu draugiškas kaip visad, - pašmaikštavo Nojus ir pats sau nusijuokė, daugiau niekam nebuvo juokinga.

- Jeigu tuoj pat nepasakysit, ką čia veikiat, pabučiuosit duris iš kitos pusės, - piktai tariau ir sukryžiavau rankas ant krūtinės.

- Ar galim bent atsisėsti? - paklausė Nojus ir aš pavartęs akis parodžiau jiems eiti į svetainę.

Draugai nusivilko viršutinius drabužius ir nupėdino svetainėn, kur susėdo ant sofos, aš įsitaisiau priešais juos ant fotelio. Pasistengiau gyliai kvėpuoti, kad nuraminti įsiūtį, suvokiau, kad jie tikrai čia dėl reikalo.

- Tai? - paklausiau ir tuo pačiu metu mūsų visų dėmesį patraukė svetainės tarpduryje stovinti Stef. Mergina stovėjo pusiau užsimerkusi ir pasirėmusi į staktą, ji įdėmiai stebėjo tai, kas vyko. Nusišypsojau pastebėdamas mano treningines kelnes ir džemperį ant jos, Stef atrodė labai patraukliai, nors ir ką tik prabudusi.

- Kas čia per sekmadienio susirinimas? - paklausė Stef ir nužvelgė Aleksą, Nojų ir Nikolę, šie žiūrėjo į ją, - ir kas jūsų veidams?

- Palauk, - Nikolė numojo ranka, - o ką tu čia veiki?

Mes su Stef susižvalgėme.

- Ta prasme? - paklausė Stef ir priėjusi prie manęs atsisėdo ant krėslo ranktūrio, apsivijau jos liemenį rankomis prisispausdamas baltaplaukę prie savęs.