Similar But Different

XXVII.

<Stef>

Kai prabudau, buvo jau beveik vienuolikta ryto. Prasibudinau nuo telefono, kuris pradėjo garsiai skambėti ir vibruoti gulėdamas ant spintelės prie lovos, kurioje miegojau. Mieguista pramerkiau akis ir apsidairiau po kambarį. Neito kambarys per naktį visai nepakito, tik pats Neitas, su kuriuo naktį užmigome drauge buvo dingęs.

Pasitryniau akis ir prisimerkusi pasiėmiau vis dar skambantį telefoną. Jo ekrane švytėjo Klėjos vardas ir kvaila jos nuotrauką, kurią padariau prieš porą metų, kai vos susipažinome. Šyptelėjusi prunkštelėjau ir atsiliepiau.

- Labutis, - išgirdau laimingą Klėjos balsą ir dar labiau nusišypsojau. Velniškai pasiilgau savo draugės.

- Laba, - atsakiau, - kaip tu?

- Puikiai, - tarė Klėja, girdėjau, kad kalbėdama kažką veikia, nes ragelyje sklido pašaliniai garsai, - kur tu esi?

- Aš? - kvailai paklausiau ir pasirėmusi kaktą delnu apsidairiau po Neito kambarį, - aš pas Neitą.

Klėja minutėlę patylėjo ir tada kostelėjo.

- Esi tikra?

- Ta prasme? - susiraukiau ir atsiguliau atgal ant patogios pagalvės svarstydama apie tai, kur dabar Neitas.

- Sebas sakė, kad kambarys tusčias, - atsakė draugė ir tada nutylau aš bandydama suvirškinti informaciją.

- Palauk, - vėl atsisėdau ir susiėmiau už galvos, buvau per daug mieguista, kad mąstyti, - jūs bendrabutyje?

- Taip, - sudėjavo Klėja, - grįžome prieš dešimt minučių. Įlėkiau į kambarį tikėdamasi, kad tu manęs lauki, o tavęs nėra. Nėra ir Neito.

- Ahaa, - kvailai nutęsiau.

- Jezau, Stef, ar tu apsirūkei? - nusijuokė Klėja, - kur tu esi?

- Pas Neitą, - vėl atsakiau ir nusimetusi antklodę nuo savęs išlipau iš lovos.

- Sebas jų kambaryje ir jūsų ten nėra, neknisk man proto, - kalbėjo Klėja.

Vėl patylėjau kelias minutes žiūrėdama į Neito kambario sieną ir tik tuomet mano smegenys pradėjo veikti.

- Aš pas Neitą, - vėl pakartojau, - ta prasme, pas jį namuose.

- Ką ten veiki? - paklausė Klėja, buvau tikra, kad ji susiraukė.

Per kelias minutes, kol rengiausi, papasakojau Klėjai, kodėl mudu Neito namuose ir pasidalinau vakar dienos įspūdžiais. Klėja klausydamasi garsiai juokėsi, kai papasakojau, kaip Neitas šoko nuo namo stogo. Mudvi dar paplepėjome, palinkėjom viena kitai gero savaitgalio ir nutraukėm pokalbį. Apsirengusi Neito treningais ir marškinėliais surišau plaukus į netvarkingą ir aukštą uodegą ir nupėdinau į virtuvė. Artėdama žinojau, kad Neitas ten, nes iš virtuvės sklido tyli muzika. Įkišau galvą į virtuvę ir išsišiepiau. Rudaplaukis garbanius stovėjo atsukęs man nugarą ir smagiai judino klubais pagal muzikos ritmą. Jis stovėjo be marškinėlių, o tik su treningais. Girdėjau, kaip jis tyliai dainavo ir stovėdamas prie viryklės kepė kumpį.

- Kvepia labai skaniai, - garsiai tariau ir įėjau į virtuvę, Neitas atsisuko į mane, - tikiuosi, kad nepridėjai nuodų.

Neitas abėjingai žvilgtelėjo į keptuvę, kur čirškėjo kumpis ir vėl atsisuko į mane.

- Tikėkis, Morka, - jis vėl nusisuko nuo manęs kontroliuodamas kumpį, o aš apsižvalgiau po virtuvę akimis ieškodama arbatinuko.

- Virdulys iš dešinės, - sumurmėjo vis dar nežiūrėdamas į mane.