- Neitai, - mergina pradėjo sukti plaukų sruogą tarp pirštų ir papūtė lūpas, - man reikia pagalbos mano kambaryje. Reikia atnešti naują spintą, gal padėtum? Aš atsilyginsiu.

Jos įžūlumas mane stebino. Neito veidas nė nekrustelėjo, jis tik pakreipė galvą grožėdamasis tuo, kaip ši mergina, lygiai kaip ir visos kitos neriasi iš kailio, kad suvilioti jį. Nejučia suspaudžiau kumsčius.

- Atleisk, pupa, bet į mano pareigas neįeina kurjerio darbas, - pagaliau atsakė Neitas ir nusuko akis nuo merginos.

- Bet gi.., - bandė prašyti ji, bet visų laimei ir jos nelaimei, mano kantrybė baigėsi.

Atsistojau nuo grindų ir švelniai stumtelėdama Klėją į šoną atsistojau prie merginos, ši nužiūrėjo mane pašaipiu žvilgsniu duodama man dar didesnį pastūmėjimą ją nužudyti.

- Klausyk tu, aborto liekana, šiame kambaryje nėra nė vieno žmogaus, kuris norės padėti tokiai kaip tu, tau tereikia fizinės vaikino pagalbos, kad galėtum pasigirti savo kvailom draugėm ir sau pačiai, kad esi tokia nuostabi bei populiari, kad tau bėga padėti kiekvienas, bet prašau atkreipti dėmesį, kad šiame kambaryje, - atsisukau į vaikinus ir parodžiau į juos pirštu, - nei Sebas, nei Nojus, nei Aleksas, - stabtelėjau ties Neitu, šis prisimerkė, - nei šitas šūdžius nepadės tau, todėl nešk savo šimtus kartų išdulkintą subinę iš mano kambario.

Mergina kelias sekundes virškino tai, ką iš manęs išgirdo ir pagaliau jai pravėrus burną, kad kažką atsakyti aš nieko nelaukiau, stumtelėjau ją į koridorių ir tiesiai prieš nosį užtrenkiau duris. Sebas, Nojus, Aleksas ir Klėja pradėjo garsiai juoktis girdami mane, o aš stovėjau nereaguodama ir žvilgsniu svilinau Neitą, kuris į mane žiūrėjo su tokia pačia neapykanta.

- Kokie vėjai atnešė? - piktai paklausiau ir Neitas vėl prisimerkė. Kitų juokas nutilo tą pačią sekundę ir visi sužiuro į mudu.

- Mane kvietė Aleksas, - taip pat piktai atsakė Neitas.

- Bet aš tai nekviečiau, o kambarys mano.

- Siūlai man išeiti? - Neitas kilstelėjo antakį.

- Reikalauju, - pataisiau jį ir susidėjau rankas ant krūtinės. Neitas būdamas visišku subingalviu susidėjo rankas ant krūtinės ir dar labiau įsipatogino ant Klėjos lovos parodydamas man, kad neketina dingti.

- Gerai, - tyliai nutęsė Sebas, - gal, sakau, geriau apie ką nors pasikalbėkime, - įvertinau jo bandymą praskaidrinti įtampą, todėl nieko nepasakiusi klestelėjau atgal ant grindų.

- Jis teisus, - pritarė Nojus, - pakalbėkime.

Po šių žodžių kambaryje stojo tyla. Visi nejaukiai žiūrėjo į skirtingas puses, bet tik ne vienas į kitą.

- Nagi, kas jums yra? - neiškentė Sebas ir visi sužiuro į jį, - visada turėjome apie ką pasikalbėti. Kokia čia įtampa tarp judviejų? - Sebas parodė į mane ir Neitą. Mano nuostabai Neitas susižvalgė ne su manimi, o su Klėja. Jis su nusivylimu akyse žvelgė į ją, o šis vos matomai patraukė pečiais, veide pastebėjau šypsenos šešėlį ir prisimerkiau.

- Kas per išraiška? - paklausiau ir Klėja atsisuko į mane, šypsena dingo ir veide pasirodė pasimetimas, Neitas stebėjo mus pusiau nuleidęs galvą.

- Apie ką tu? - nekaltai paklausė Klėja.

- Puikiai žinai, - atsakiau, - ką tik mačiau, kaip susižvalgėt ir tu nusišypsojai Neitui.

- Ji nesišypsojo, - tyliai tarė Neitas.

- Nekalbu su tavimi, - atkirtau ir vėl pasisukau į Klėją, - kas čia buvo?

Similar But DifferentWhere stories live. Discover now