Similar But Different

XXVII.

Linktelėjusi nupėdinau prie virdulio ir užpylusi į jį vandens pastačiau kaisti.

- Kur tavo broliai? - paklausiau prisėsdama prie stalo.

- Jau išvažiavo, - atsakė Neitas ir baigdamas kepti kumpį sudėjo jį į dvi mažas, juodas lėkštutes ir atnešė ant stalo pastatydamas lėkštę priešais mane, - pagaliau bus ramu.

- Pagaliau? - paklausiau paimdama į rankas juo paduodamą kavos puodelį, - galvojau, kad pasiilgai jų. Vakar atrodėt laimingi.

- Vakar taip, - atsakė atsisėsdamas priešais, - nieko nesakau, aš juos myliu, bet jie labai užknisa.

- Kodėl? - paklausiau gurkštelėdama kavos.

Į virtuvė įlėkė džiaugsmingas Vegasas. Jam prabėgant pro mane, pavėliau šuniui kailį ir šis smagiai nusipurtė.

- Nes kartais jie per daug landūs, - tarė valgydamas, - tarkime vakar Gustavas labai kabinėjosi prie tavęs ir Haris buvo per daug prielipus.

- Nepastebėjau, - tariau suraukusi antakius.

- Būtų keista, jeigu pastebėtum, - tarė žiūrėdamas į tai, kaip Vegasas vaikštinėjo ratais aplink stalą, - tai dalykai, kuriuos pastebi tik vaikinai, - jis nutilo, bet pamatęs klausiamą mano veido išraišką tęsė, - Gustavas akivaizdžiai flirtavo su tavimi bandydamas paerzinti mane ir net neįsivaizduoji, kaip tai erzino.

- Neatrodei suirzęs, - palenkiau galvą kramtydama kumpį.

- Nes būtų per daug keista, Gustavas pastebėtų, - atsakė.

- Vis vien nesuprantu, - papurčiau galvą ir Neitas numojo ranka.

- Tiesiog nesigilink, jie išvažiavo ir mum taip geriau, - tarė.

- Kaip pasakysi, - nusileidau, - Sebas su Klėja grįžo.

- Kada? - Neito veidas surimtėjo.

- Šiandien, - atsakiau ir jis pavartė akis, mane kiek nustebino jo reakcija, - sakė, kad ieškojo mūsų kambariuose, bet nerado.

- Mums pasisekė, kad esam čia, - tarė ir aš susiraukiau iš nuostabos.

- Kodėl taip kalbi?

- Nepriimk neteisingai, - jis ištiesė delną priešais save tarsi gindamasis nuo manęs, - bet Klėja ir Sebas yra du gumos gabalėliai prilipę prie batų pado.

- Ką? - nusijuokiau, - tai kvailiausias palyginimas, kurį tik esu girdėjus.

- Nesutikčiau, - Neitas gurkštelėjo kavos, - tarkime tu esi kaip pasyvusis rūkymas. Gražu, bet mirtina. O Sebas su Klėja tiesiog užknisa. Jie prilipę vienas prie kito ir tuo pačiu prilipę prie mūsų.

- Tu nemoki turėti draugų, Nelsonai, - prunkštelėjau, Neitas nusivaipė, - tai vadinama draugyste, o ne guma ar pasyviuoju rūkymu.

- Draugai nuolatos nesėdi tavo bendrabučio kambaryje ir nemiega ten su tavo kambarioku, - tarė kramtydamas.

- Šiaip sėdi ir miega, - tariau galvodama apie tai, kad pati nuolatos leidžiu laiką ko nors kambaryje arba savo kambaryje, bet su kažkuo, beveik niekad nebūname jame vienos su Klėja, - tai ir yra draugystė. Pasisedėjimai ir kitas šūdas.

- Teisingai pasakyta, kad šūdas, - prunkštelėjo Neitas.

- Baik, - nutęsiau, - sutik, kad jeigu ne mūsų kompanija, neturėtum draugų šitam bendrabutyje.

- Šitas buvo skaudus, Stefane, - Neitas aktyvuodamas savo aktorinius sugebėjimus susiemė už širdies, - bet esi teisi. Jūsų grupikė yra kažkas kito. Jūs kvaili, bet faini. Jūs kvailai faini.