Similar But Different

XXVI.

- Kaip praėjo gimtadienis? - draugiškai paklausė Haris.

- Labai gerai, - nuoširdžiai tariau, - buvo labai smagu.

Stef nusišypsojo man ir atsisuko į ateinantį Gustavą. Brolis paspartinęs žingsnius prišoko prie manęs ir pataršęs garbanas apsikabino mane.

- Seniai matytas, - tarė jis ir aš nusijuokes paplekšnojau jam per nugarą, - džiaugiuos tave matydamas, brolau.

- Ir aš, - atsakiau, kai pasileidome.

Gustavas susidėjo kumsčius ant klubų ir sužiuro į Stef, kuri nejaukiai šypsojosi.

- Gustavai, tai Stef, - parodžiau broliui į merginą ir jis šypsodamasis ištiesė jai ranką, - Stef, tai Gustavas.

- Malonu pagaliau susipažinti, - tarė Gustavas.

- Man taip pat, - nusišypsojo Stef, - jūs, bičiuliai, - ji parodė į mus su Gustavu, - atrodot, kaip dvyniai.

Gustavas, Haris ir aš nusijuokėme, visi, kas mus pamato, sako, kad esame dvyniai. Mudu su Gustavu abu tamsiaplaukiai garbaniai ir turime labai panašius veido bruožus, o štai Haris skyrėsi nuo mūsų, jo plaukai beveik tiesūs ir šviesūs.

- Turbūt tai dėl mažo amžiaus skirtumo, - tarė Haris, - tik metai.

- Geriausi metai mano gyvenime, kai pasaulyje dar nebuvo Neito, - pajuokavo Gustavas, aš žaismingai trenkiau kumsčiu jam į pilvą, o šis vaidindamas skausmą susilenkė.

- Gerai, užtenka juokų, labai nemandagu stovėti prie durų, eime į svetainę, - dalykiškai tarė Haris, mes su Gustavu pavartėm akis, o Stef iš to nusijuokė.

Visi drauge, paskui Harį nuėjome į svetainę, Stef dairydamasi šypsojosi. Mačiau, kad jai patinka mūsų namai. Svetainė, buvo jaukiausia namų dalis, nes joje buvo didelis židinys, aplink jį stovėjo trys minkšti krėslai, kiek toliau didelė sofa.

- Neturite televizoriaus, - pastebėjo Stef.

- Jis nereikalingas, - Gustavas patraukė pečiais ir parodė Stef sėstis į vieną iš krėslų, - televizorių žiūri tik dinozaurai.

Stef nusijuokusi atsisėdo ant krėslo, Gustavas klestelėjo ant šalia stovinčio. Man prie kojų atbėjo Vegasas ir džiaugsmingai sukinėjosi aplink.

- Išvažiuojate rytoj? - paklausiau Hario ir Gustavo.

- Taip, - atsakė Haris ir išsidriebė ant sofos po galva pasidėdamas rankas, - ryte važiuosiu pasiimti Evos.

- Evos? - paklausė Stef atsisukdama į Harį.

Haris kukliai nusišypsojo.

- Taip, - tarė, - ji mano mergina.

Net susitikinėdamas su ja keturis metus, Haris vis dar susinepatogina kažkam sakydamas, kad turi merginą.

- Kur važiuosite? - pasiteiravo Stef, Vegasas nuėjo prie jos ir atsisėdo tiesiai Stef ant kojų, merginos veide nušvito šypsena ir ji pradėjo kasyti Vegasui už ausų.

- Į Belvju, - paaiškino Haris susidomėjąs žiūrėdamas į Vegasą, - ten gyvena jos senelė.

- Kaip miela, - nusišaipiau ir Haris sviedė į mane dekoratyvinę pagalvėlę, aš ją pagavęs nusivaipiau.

- Pagerinai savo gaudymo įgudžius, - pastebėjo Gustavas.

- Šonas išmokė, - tariau mesdamas pagalvėlę atgal į Harį, šis nespėjo jos pagautį ir ji pataikė jam į petį.

- Šonas, tai tavo brolis? - paklausė Gustavas Stef.

- Taip, jam septyniolika, - atsakė ši murmėdama kažką Vegasui, o šis laimingas vizgino uodega.