- Kokią būtent jo akimirką? - susiraukė Stef kiek pakeldama balsą, - kai tryneisi į mane? O gal kai mudu pirmą kartą permiegojom? Ar tą akimirką, kai bučiavai kažkokią pasileidėlę man prieš akis? - jos balsas tapo piktas ir ji stipriau suspaudė vairą, - o gal tai tas momentas, kai pasakei man viską, ką apie mane galvoji?

- Baik viską rinkti į krūvą, - piktai atkirtau, - kalbi, kaip idiote.

- Kalbu, kad suprastum, Neitai, - kirto Stef.

- Tu buvai su tuo Maiklu, - tariau suspaudęs kumsčius.

- Tu neleidi man paaiškinti, kas iš tiesų įvyko, - tarė ji ir delnu kirto per vairą, - jeigu bent kartą išklausytum, dabar nekeltum scenų.

- Keista, kad visą tai vyksta po to, kai Šonas išėjo iš mašinos, - pavarčiau akis.

- Visai ne, - susiraukė Stef, - nenoriu, kad mano brolis žinotų, kokią kvailą sesę turi.

- Kvailą?

- Ji miega su subingalviu, kuriam nieko nereiškia, - šūktelėjo Stef ir pradėjo gyliai kvėpuoti.

Užsimerkiau ir suspaudžiau kumsčius. Jai taip įstrigo mano žodžiai pasakyti per vakarėlį, kad atrodo, jog ji niekad jų nepamirš ir neištrins iš atminties.

- Bet kuriuo atveju, - tęsė Stef, - tai vyko vos vieną kartą. Sumeskim ant to, kad per girtumą nemačiau, koks tu šūdžius.

- Buvai blaiva, - tariau, - kodėl mes apskritai apie tai kalbam? Tiesiog judinam orą aplink mus ir tiek. Daugiau naudos nėra.

- Tiesiog leisk man išaiškinti tau situaciją su Maiklu ir viskas bus normaliai, - Stef atsisuko į mane ir nužiuro tiesiai į akis. Manyje užvirė pyktis.

- Nenoriu girdėti nieko apie jį, - tariau sukandęs dantis, - aš mačiau, ką mačiau. Viskas.

Ji įsuko į stadiono aikštelę ir akimirksniu sustabdė automobilį. Kol važiavome, lauke visiškai sutemo.

- Susimatysim bendrabutyje, - tariau suėmęs dūrelių rankeną.

- Nevažiuosiu dabar ten, - tyliai atsakė nuleidusi akis sau į kojas.

- Nėr skirtumo, - piktai tariau ir išlipau iš jos automobilio.

Ėjau link savo mašinos suspaudęs kumsčius ir bandydamas kontroliuoti pyktį. Stef akimirksniu išvažiavo ir jos mašina dingo man iš vaizdo. Atsisėdau į savo mašiną ir sužiūrau priešais save. Pyktis manyje tiesiog virė, prieš akis buvo Stef veidas. Aš vėl viską suknisau. Eilinį kartą atstūmiau ją nuo savęs.

- Šūdas! - surėkiau visa gerkle ir trenkiau kumsčiais į vairą, mano mašinos signalas nuaidėjo per visą kvartalą.

<Stef>

Stovėjau po karštu dušu bendrabučio vonios kambaryje. Vandens lašeliai tekėjo mano kūnu ir aš tikėjausi, kad tai padės nurimti, bet viskas buvo veltui. Nusikeikiau ir išjungiau vandenį. Išlipau iš kabinos ir apsirengiau mėlynais, plėšytais džinsais ir trumpais marškinėliais. Sustojau prieš veidrodį žiūrėdama į save ir bandydama bent šiek tiek nusausinti ilgus plaukus. Mano veidas buvo perkreiptas liūdesio ir pykčio. Nekenčiau Neito lygiai, kaip nekenčiau savęs. Jeigu jis tik leistų man jam viską paaiškinti, viskas būtų kitaip. Bet jis manęs neklauso ir net nesijaučia kaltas dėl to, kad bučiavosi su kažkokia raudonplauke. Piktai patempiau savo pačios plaukus apačion ir susiraukiau iš skausmo. Ilgi plaukai pradėjo mane erzinti ir jaučiausi taip, lyg man reikia kažką su jais padaryti. Nusprendžiau grįžti į kambarį ir internete pasieškoti kokių nors šukuosenų. Pėdinau per visiškai tusčią bendrabučio koridorių. Šiandien merginų bendrabutis rengė eilinį vakarėlį, todėl visas mūsų bendrabutis buvo ten. Nesijaučiau nusiteikusi vakarėliui, todėl niekur nejau. Tusčiame koridoriuje aidėjo mano žingsniai, vis dar tryniau šlapius plaukus rankšluosčiu. Pravėriau savo kambario duris ir aiktelėjau dėl pamatyto vaizdo. Durys pačios užsidarė man už nugaros įkalindamos mane viduje su netikėtu svečiu.

Similar But DifferentWhere stories live. Discover now