Similar But Different

II.XX

- Kaip galite gyventi su tokiu klimatu? – skambus Auroros balsas pasklido nuo galinės sėdynės, - Konoras sakė, kad čia nuolat lyja.

Stebėtina, tačiau šiandien kol kas nelijo.

- Nemelavo, - trūktelėjau pečiais ir žvelgdamas į galinį veidrodėlį susitikau gražias Auroros akis, - Sietlo nesulyginsi su Los Angelu.

- Tame yra žavesio, - užsisvajojęs Konoras žvilgtelėjo į Aurorą, ši mielai šyptelėjo, - kartais reikia pabandyti kažką naujo.

- Bet ar vertėjo? – kilstelėjau antakį ir įsukau į vieną iš gyvenamų rajonų esantį netoliese nuo universiteto ir studentų miestelio.

- Sužinosim, - tyliai atsakė Konoras.

Jiedu su Aurora laikinai persikėlė į Sietlą. Niekas nežino, kiek laiko jie čia gyvens, net jie patys neturi jokio plano. Po to, kai šiek tiek mažiau nei prieš mėnesį Konoras paskambino Aurorai ir vidury nakties papasakojo apie savo jausmus, jis keliavo atgal į Los Angelą. Ten jie viską aptarė gyvai ir nusprendė pabandyti atnaujinti santykius. Po kurio laiko Konorui į galvą šovė mintis čiupti Aurorą už rankos ir keliauti pas mus į Sietlą. Visas veiklas siejamas su darbais ar mokslu jiedu gali atlikti nuotoliniu būdu, todėl viską mesti ir atvykti čia jiedviem nebuvo problema. Iki šiol nežinau ką jiedu veikia, tačiau man tai ir nelabai rūpi.

- Gan gera vietą išsirinkote, - linksėjau galva važiuodamas gyvenamo rajono gatve. Tai buvo vienas iš prestižinių Sietlo rajonų su nuosavais namais. Kadangi Aurora bei Konoras yra pasiturintys, galėjo sau leisti nuomotis namą gerame rajone, - čia tylu, aplink tik tokie mažorai kaip jūs. Mūsų bendrabučiai netoliese.

- Galėsime dažnai matytis, - džiaugsmingai sulinksėjo Aurora, - bus smagu.

- Galėsiu girtas eiti pas jus nakvoti, jeigu netyčia nebūsiu įleistas į bendrabutį, - pergalingai iškėliau kumštį virš galvos. Draugai nusijuokė.

Sustabdžiau automobilį prie jų namo, visi išlipome laukan ir tiesiu taikymu nupėdinome prie bagažinės. Ištraukiau tris paskutines dėžes su jų daiktais, dvi iš jų pasiėmė Konoras, trečią čiupau aš. Aurora siekė vienos dėžės, tačiau mudu su Konoru tai ignoravome. Ėjome pievele link namo. Jis buvo nedidelis, tačiau atrodė jaukus ir modernus, vieno aukšto, trikampiu stogu, dideliais langais, pilka betonine bei medžio apdaila. Estetiškas, kompaktiškas namas. Jau nė kartą lankiausi viduje padėdamas draugams kraustytis ir supirkinėti naujus daiktus, šis atvažiavimas pagaliau buvo paskutinis.

- Ačiū tau, Neitai, - Aurora draugiškai spustelėjo man petį, kai nuleidau dėžę ant mažos medinės terasos priešais įėjimą į namus.

- Atsiskaitysim, - pamerkiau jai akį ir Aurora sukikeno.

Ji išties žavi mergina. Didelės akys, ilgi banguoti plaukai, įdegusi oda, švelnus makiažas. Aurora dėvėjo ilgą rudeninę suknelę, kuri lengvai plaikstėsi vėjyje. Nenuostabu, jog Konoras pametęs dėl jos galvą.

- Kai galutinai įsikursim, pasikviesim visą šutvę atšvęsti, - Konoras dar kartą apžiūrėjo namą.

- Jėga, - patryniau delnus, - sudaužysim šampano butelį į durų staktą.

- Nemanau, kad namo šeimininkams tai patiks, - Aurora trūktelėjo pečiais.

- Koks skirtumas, - numojau ranka, - tarytum negalėtumėte nusipirkti tris tokius namus patys.

- Tiesiog užsičiaupk ir eik, - Konoras užvertė akis ir parodė į mano mašiną gatvėje.

Pasiunčiau jam oro bučinį ir šis iškėlė man vidurinį pirštą. Aurora papurčiusi galvą pamojo man ranka ir dingo namo viduje. Mudu su Konoru likome stovėti, kol neįsitikinome, jog mergina tikrai išėjo. Konoras staigiu judesiu sumedžiojo plastikinį maišelį su užsegimu savo galinėje kišenėje ir ištiesė jį man. Greitai čiupau maišelį su popierėliais ir įsikišau jį į odinės striukės kišenę. Linktelėjau Konorui ir pasisukau eiti, tačiau jis sustabdė mane sugriebdamas už peties.