Mystery - Alisia Hope Kwon

40 - Awkward

Dar kelias akimirkas žvelgiau į telefoną. Prikandusi lūpą susidėjau muzikos lapus į papkę ir įgrūdau ją į kuprinę. Apsižvalgiau aplink studija įsitikindama , jog viską pasiėmiau. Stengiausi valdytis , kad neviršyčiau greičio važiuodama link SM studijos. Jaučiausi , kaip pradinukė pirma kart įsimylėjusi. Pavarčiusi akis sustojau prie vaikinų įmonės. Vartams atsidarius lėtai įvažiavau į požeminį garažą. Giliai kvėpuodama pasistačiau mašiną pirmoje rastoje laisvoje vietoje. Kiek pagalvojusi išsileidau plaukus leisdama rožinėm garbanom banguoti aplink veidą. žvilgtelėjusi į veidrodėlį išlipau iš mašinos mačiau link manęs besiartinantį Tadashi kopiją. Kilstelėjau antakį.

-Suho pabijojo , jog jai atsiūs Chanyeol jūs abu liksit be rūbų , tad nusprendė atsiūsti mane,-meiliai nusišypsojo vaikinas.

-O jis nebijojo , jog ir tu gali likti be rūbų?

-Nemanau , kad aš tave traukiu...,-prisimerkęs tarė vaikinas.

-Aš tave tik erzinu Chen,-parodžiau liežuvį vaikinui.

-Bet tu atrodai geriau nei Yeol šį ryt.

-Tikriausiai dėl to , nes aš naudojuosi kofeinu , jog būčiau žvali,-šyptelėjau įeidama į liftą.

-Pasidalinsi tuom kas nutiko naktį?,-nekaltai paklausė vaikinas.

-Nutiko tai kas nutinka tarp merginos ir vaikino , kai jie būna dviese vienoje lovoje,-mestelėjau.

-Turi galvojo , jog jūs tiesiog miegojot??,-kilstelėjo antakį.

-Chen ar tu tikrai nori , jog aš tau trenkčiau?

-Gerai , gerai neerzinsiu.

Pavarčiusi akis atsirėmiau į lifto sienelę. Vaikinas stovėjo naršydamas telefone iki kol atsidarė durys. Sekiau paskui jį man nežinomais kolidoriaus kol galiausiai pasiekėm dideles duris su užrašu „Šokių salė". Viduje girdėjosi vaikinų juokas. Giliai įkvėpusi ir iškvėpusi įžengiau paskui Chen į vidų. Akis patraukė aplink spindinčia salę lakstantis Baekhyun. Vaikinai sėdėjo ant grindų ir apie kažką šnekučiavosi. Pirmasis mūsų atspindžius veidrodyje pamatė Suho. Lyderis plačiai šypsodamasis pakilo nuo grindų spirdamas į šalia sėdėjusio Chanyeol koją.

-Tavo panelė atėjo,-tada pažvelgė į mane,-Alisia seniai nesimatėm!

-Suho tau reiktu pasitikrinti ar nesergi skleroze , nes kiek pamenu vakar dalyvavo laidoje – kartu,-ramiu balsu kalbėjau.

Laikiau rankas palto kišenėje , nes jos nepaliaujamai virpėjo. Stengiausi nežiūrėti į ant grindų sėdintį gigantą. Kuris atrodo , kaip ir aš gėdyjosi pažvelgti į mane. Naktį viskas buvo kitaip tada viskas neatrodė taip tikroviška , kaip dabar stovint netoli jo. Tyliai kostelėjus nusprendžiau improvizuoti.

-Baekhyun ar galim pasikalbėti?,-garsiai tariau , jog vaikinas kitoje salės pusėje išgirst mane.

-Neee!,-riktelėjo jis.

-Prižadu tavęs nenudėti,-mestelėjau.

-NE!

-Alisia kodėl tau neprisėdus mes kaip tik laukiam kol atveš mūsų pietus,-pasiūlė lyderis.

-Nemanau , kad tai gera idėja.

Nenorėjau , jog Chanyeol jaustusi nejaukiai , nes dabar atrodo , jog jam nejauku , jog čia stoviu. Nors ir stengiausi nežiūrėti į vaikiną mačiau jo atspindį veidrodyje jis nei kart nepakėlė akių nuo savo telefono. Švelniai nusišypsojusi vaikinams. Dar kart pažvelgiau į Baekhyun.

-Parašyk man kai nebebijosi kalbėti su manim. Aš jau eisiu buvo malonu jus sutikti.

Jau sukausi eiti link durų , kai išgirdau Yodos riksmą. Pažvelgiau į vaikiną kuris gulėjo ant grindų , o ant jį prispaudęs laikė Sehun. Jaunėlis atrodė ganėtinai piktai.