38 - Underground garage.

745 72 0
                                    

Visiems prireikė keletos akimirkų kol susigaudė tarp mano pasakytos litanijos. Salė paskendo plojimu bangoje. Vienas iš vedėjo padrąsinamai paplekšnojo per mano sulenktas kojas. Kol visi bandė toliau aiškintis situaciją , aš keikiau save mintyse. Po velniais kodėl pasakiau tuos žodžius būtinai reikėjo prisidaryti problemų. Dabar suprantu kodėl mano vadybininkas nori mane laikyti uždaryta namie ir neleisti su niekuom komunikuoti.

Šalia sėdintis vaikinas švelniai paleido mano ranką ir atsargiai gražino ją ant kelio. Pažvelgiau į jį atsiprašančiom akim. Ne tik sau prisidariau problemų , bet taip pat ir gigantui. Vaikinas švelniai šyptelėjo ir draugiškai paglostė mano nugarą.

Laida tęsėsi , tad turiu susikoncentruoti ties tuom kas vyko aplink negalėjau dabar savęs keikti turėsiu tam laiko po visko. Išsprendus pirmąją problemą vedėjai perskaitė sekanti laišką. Tai buvo laiškas nuo 16 metų mergaitės kurios mama visad ją vadindavo stora ir neleisdavo jai valgyti. Dar labiau susiraukiau.

-Alisia kiek tu sveri?

Netikėtas klausimas pažadino iš apmastymų. Pakėliau akis į Kim Taegyun.

-45,-tariau pasimetus.

-45???,-nustebo vedėjai.

-Aš dažnai pamirštu pavalgyt,-gūžtelėjau pečiais.

-Ką? Kaip???,-nustebo Young-ja

-Labai retai galvoju apie maistą , tad dažnai pamirštu pavalgyt.

Visas dėmesys buvo skirtas mergaitei kuri nusileido čiuožyklle. Chanyeol pakilo padėti mergaitei užlipti ant scenos. Ilgų juodų plaukų coliukė nedrąsiai atsisėdo man iš dešinės. Ji atrodė išsigandusi ir sutrikusi. Pasilenkusi paėmiau vandens buteliuką pastatyta už nugaros. Atsukusi pasiūliau mergaitei ji nuraudusi paėmė iš manęs vandenį ir nugėrė kelis gurkšnius.

Juodaplaukiai prisistačius , prasidėjau klausimai apie jos istorija. Negalėjau patikėti tuo ką girdėjau. Jai buvo 16 metų , o ji svėrė 40 kg ir jos mama vis dar laikė ją stora , mergaitė neturėjo telefono , negalėjo eiti į lauką su draugais , nes motina bijojo , jog ji valgys nesveiką maistą ir priaugs dar daugiau svorio. Tai buvo nesveika kas galėtu taip elgtis su savo dukra. Stengiausi nesivelti į šitą istorija nenorėjau dar kart pasakyti kažko kas užtrauktu man nemalonę , bet mano pastangos nuėjo veltui , kai pasigirdo mamaos žodžiai...

-Aš noriu , kad mano dukra būtų kaip tos merginos televizijoje liekna ir graži jai prireiks ji turės pasidaryti operacija kitaip nepripažinsiu jos kaip savo dukros. Ji turi tapti modeliu.

Pradėjau kramtyti lūpą , kad nenusikeikčiau jutau metalo skonį burnoje , bet negalėjau liautis ta moteris buvo išprotėjusi. Ar ji bent suvokia kiek žmones turi iškęsti jog atsidurtu televizijoje ir po to ,kai jie atsiduria ten... Tai ilgas ir skausmingas kelias ne kiekvienas tam yra pasiryžęs ir tuolab ne kiekvienas yra tam skirtas. Mergaitei pasipylus ašarom dar smarkiau sukandau lūpą. Švelniai įdėjau servetėlę jai į rankas. Atsargiai glosčiau jos nugarą stengdamasi ją nuraminti. Nesitikėjau , jog ji apsikabins mane ir pradės raudoti ant peties. Tai kiek išmušė mane iš vėžiu , bet tik akimirkai sumurmėjusi padrąsinamus žodžius švelniai ją atstūmiau ir pažvelgiau į jos tariama mamą.

-Jūsų dukra nenori būti modeliu kodėl ją verčiate ja būti. Ji turi savo svajonių.

-Aš ją pagimdžiau ir auginau , tad ji turi paklusti mano norams.

-Bet ją tai skaudina. Ne visi yra sutverti būti dėmesio centre ir ne visi gali tai pakelti ar jūs tikrai norite , jog jūsų dukra patirtu tuos sunkumus. Patyčia , neapykanta , varžovu rezgamas pinkles... Yra begalė pavyzdžiu , kai dievaičiai nebeištvėrė viso to sunkumo ir nusižudė ar jūs to linkite savo dukrai? Kad ji badautu ir kentėtu psichologinį smurtą ne tik iš jūsų , bet ir aplinkiniu. Namuose ji turėtu jaustis saugi ir mylima , bet visą tai jūs atimat iš jos. Atimat...,-nežinau kodėl , bet užsikirtau. Nesupratau , kodėl bet ašaros tekėjo skruostais giliai įkvėpusi stengiausi pratęsti savo žodžius ,- Per jus jūsų dukra nebeturi jokios saugios vietos kur galėtu pasislėpti nuo visko kas ją slegia ar tikrai jai linkit tokio gyvenimo? Nes būti garsiai nėra smagu atvirkščiai tai yra našta. Mes netenkam savo privatumo. Negalim ramiai išeiti į gatvę , visad turim būti baimėje , jog niekas mūsų neužpultu ar tikrai norite , kad jūsų dukra netektu savo gyvenimo tik dėl jūsų pačios noru.

Mystery - Alisia Hope KwonNơi câu chuyện tồn tại. Hãy khám phá bây giờ