Mystery - Alisia Hope Kwon

34 - Injured

Praėjo kelios dienos nuo tada , kai paskutinį kart buvau išėjusi į viešumą. Dėl visų tų skandalu vadybininkas paskyrė man namų arešta... Na bent jis taip manė. Tai kad jis man uždraudė rodyti viešumoj dar nereiškia , kad aš jo klausiau... Žinot aš kartais pati stebiuosi savo sugebėjimais pakliūti į bėdą. Tarkim dabar: stoviu apsupta penkių vaikinų šeštas vaikinas guli ant šalto , šlapaus asfalto ir na tarkim tai iš dalies mano kaltė , nemaniau , jog jis neatlaikys mano smūgio ir kris be sąmonės , kaip ir nemaniau , jog jai išeisiu į barą naktį , kai niekas manęs nemato – pakliūsiu į bėda.

Pažvelgiau į Do kuris kliūpojo netoli manęs susiėmęs už žaizdos pilvo apačios... Taip taip su manimi buvo Do iš dalies visa tai ir prasidėjo dėl. Jis atsekė mane į barą ir keli vaikinai jį atpažino jie išsitempė Do į lauką jai tiksliau į skersgatvį. Nusekiau juos. Tie nevykelei kažkodėl jautė pagieža pigvinukui ir reikalavo pinigų antraip subjauros jo veidą. Žinoma aš negalėjau tiesiog iškviesti policijos ir palaukti kol jie atvažiuos man būtinai reikėjo pačiai į visa tai kištis. Ir štai prie ko viskas priėjo.

Atsidususi persibraukiau per plaukus ir dar kart apsižvalgiau. Vaikinai buvo pasiruošę pulti mane betkuria akimirką. Pažvelgiau į dangų ir supratau , kad neturiu jokios kitos išeities , kaip tik peržengti visas savo ribas. Jai greitu metu nesiimsiu veiksmų juodaplaukis nukraujuos , o tai būtu švelniai tariant blogai.

-Kas nutiko mažute manai pabėgsi po to , kai pasirodei?

-Pasiduok ir mes būsim švelnus.

-Ahh nutilk juk jūs puikiai suvokiat , jog nei vienas iš čia neišeisit sveikas. Užpuolėt ne tą žmogų vaikinai.

Šyptelėjusi kreiva šypseną griebiau gulinčio vaikino ginklą. Nedvejodama paleidau dvi kulkas. Atrodo tai privertė tuos vaikinus atsibusti. Vienas iš jų puolė link manęs trenkiau jam iš pistoleto į smilkinį. Staigiais judesiais išardžiau pistoletą į daleles tada sviedžiau jį į kitą puolantį vaikiną. Mėnulio šviesoje sublizgėjo peilio ašmenys. Vos spėjusi jų išvengti spyriau užpuolikui per kojos sulenkimą taip parklupdydama jį. Bet žinoma jam į pagalbą atskubėjo kitas dar sąmone turintis jo draugas.

Prireikė maždaug 10 minučių iki kol visi 6 vaikinai gulėjo be sąmonės du iš jų buvo su peršautom kojom kiti tiesiog smarkiai sužeisti. Pribėgau prie Do. Vaikinas gulėjo apsuptas tamsos beveik be sąmonės. Apieškojau jo kišenes radusi telefoną iškviečiau greitąją pagalbą. Nusivilkusi megstuką užspaudžiau juodaplaukio žaizdą keikdama jį , kad apskritai pasirodė šitam bare. Nejau jis nesuvokė , jog ši vieta ne tokioms garsenybėms kaip jis. Vien įvažiavus į šį rajoną aišku , kad čia pavojinga.

-Po velnių Do jai tu mirsi aš prisiekiu nudėsiu ir Kai , o tu juk to nenori,-murmėjau bandydama sulaikyti vaikino kraujavimą.

Žinau , kad jums keista , jog neverkiu ar nedrebu iš baimės dėl to , jog mus užpuolė , dėl to jog tikriausiai nužudžiau kelis žmones. Priežastis ta , kad gyvenime esu mačiusi visko ir tai ne pirmas kartas , kai šaudau. Dėl savo saugumo išmokau to kiekviena garsenybė turinti proto mokėjo šaudyti iš pistoleto , kaip ir mokėjo jį surinkti ir išardyti.

Išgirdusi sirenas lengviau atsikvėpiau. Pasirodžius medikams pasitraukiau nuo nejudančio juodaplaukio kūno. Žinojau , jog jis vis dar gyvas... Jis turėjo būti gyvas. Su medikais atvyko ir policijos pareigūnai. Vienas iš jų priėjo prie manęs. Pažvelgiau į vyriški bejausmiu žvilgsniu.

Buvau nuvežta į ligoninę. Kol mane apklausė Do buvo operacinėje. Kulka nepažeidė gyvybiniu organu , bet vaikinas neteko daug kraujo. Davusi parodymus pareigūnui buvau priversta leisti seselei mane apžiūrėti. Prieš tai policininkas pranešė , jog jie privalėjo paskambinti mano artimiesiems , bei Do grupės nariams. Linktelėjusi nusekiau seselę į palatą kurioje ji pradėjo procedūras.

Sėdėjau tyloje kol man siuvo dvi pjautines žaizdas ant rankos. Visas mano dėmesys buvo sutelktas į grindis , nes žinojau , jai leisiu sau pradėti galvoti apie tai kas ten nutiko. Apie tai jog per mane tas vaikinas operacinėje kovoja už savo gyvybe... Tai neišeis niekam į gerą. Seselei baigus darbą man buvo pasiūlyta pasilikti palatoj per naktį , nes kaip ir nėra kuo stebėtis , mano kraujo tyrimai buvo ganėtinai prasti. Pasiėmusi vaistų receptus apleidau palatą. Sudribau vienoje iš kėdžių kurios buvo prie operacinės. Atrėmusi galvą į sieną užmerkiau akis. Buvau tik su balta kruvina maikute ir juodais odiniais džinsais. Megstukas buvo persunktas krauju , tad iš jo nebebuvo naudos , o žinant koks aš genijus nieko kito apsirenkti neturėjau.

Galiausiai ausis pasiekė artėjantis triukšmas. Tai buvo greiti žingsniai skubantys manęs link. Žinojau , jog pasirodė exo vaikinai ir tikriausiai mano vadybininkas. Neturėjau jokio noro atsimerkti ir su jais tvarkytis. Tiesiog būna dienu , kai jauti jog negalėsi susitvarkyti su žmonėm , nes tau jų jau per daug. Stengdamasi nekreipti dėmesio į triukšmą kuris jau buvo beveik prie manęs pramerkiau akis. Susikoncentravau ties baltomis lubomis. Mintyse skriejo lavina prakeiksmų skirta Do už tai jog mane sekė už tai jog įsivėlė į tai. Tas vaikinas... Reikėjo užrakinti jį bute ir atimti raktus.

-Alisia kur Do?!!!,- tai buvo uždusęs ir persigandęs Kai balsas.

-Operacinėj,-šaltai atsakiau.

-Kas jums nutiko?

-Jį pašovė,-mestelėjau.

-Kas?!!!

-Vyrai kurie jį užpuolė.

-Kaip po velnių jis susitiko su tavimi???

-Jis gyvena pas mane.

Susiraukusi atsidusau ir pakilau iš savo vietos. Nužvelgiau visus 7 vaikinus kurie atrodė perbale. Suho stovėjo netoli manęs įsmeigęs į mane piktas akis. Kai atrodė lyg tuoj nualps. Chanyeol laikė apglėbęs verkianti Beakhyun. Nusisukusi nuo vaikinu jau tiesiau ranką prie savo kuprinės , kai pastebėjau jog mano rankos vis dar išsitepusios Do krauju. Suspaudusi kumščius sukandau dantis. Norėjau trenkti kam nors , bet negalėjau neturėjau už ką. Tas staiga atsiradęs pyktis buvo nepaaiškinamas. Kelis kartus giliai įkvėpusi pasiėmiau kuprinę persimetusi ją per petį pažvelgiau į lyderį.

-Operacija turėtu greitai baigtis. Gyvybiškai svarbūs organai nebuvo pažeisti , tad jis išgyvens.

Apsisukusi ant kulnų jau norėjau išeiti , bet pastebėjau link manęs judančia ranką. Greitu judesiu išvengiau jos. Tai buvo Xiumin kuris bandė pagriebti mane už riešo. Nužvelgiau vaikiną lediniu žvilgsniu. Žvelgiau į jį kelias akimirkas iki kol akių kampučiu pamačiau judėjima kitoje pusėje. Pažvelgiau į vaikina kuris artinosi prie manęs. Tai buvo Yeaol. Rudaplaukis staigiu judesiu nusimovė didelį megstuką ir ištiesė jį man.

-Tavo rūbai kruvini.

Dar kelias akimirkas pagalvojusi drąsiai paėmiau iš jo apdarą. Daugiau nieko nelaukusi apsisukau ir patraukiau išėjimo link. Eidama užsivilkau vaikino megstuką. Užsidėjusi kuprinę patogiau išsitraukiau telefoną kuriame buvo daug praleistu skambučiu nuo vadybininko. Kilstelėjau antakį ir jau ruošiausi jam skambinti , kai per visą ligoninę nuskriejo mano vardas.

-Alisia!!!

Pakėliau akis į asmenį kuris kvietė mane. Žvelgiau į link manęs bėgančia merginą. Tikriausiai Monrey vis dėl to nepavyko sulaikyti mano sesers nuo grįžimo.