Mystery - Alisia Hope Kwon

33 - What the hell?

Kad ir ką tas vaikinas norėjo pasakyti su savo poelgiu , tai nepakeis mano nusistatymo prieš jį ir jo draugą. Norėjau atleisti Kim Jongin , bet tai nebuvo lengva. Abejoju ar kam nors tai būtų lengva vis dėl to tas vaikinas mane užpuolė. Pradedu galvoti , kad Suho turėtu nebeleisti EXO grupei gerti , nes alkoholis juos paveikia ganėtinai blogai.

Papurčiusi galvą nupėdinau į savo svetainę. Susimukusi sofoje apsižvalgiau aplink. Pirma kart pastebėjau , jog mano namai ganėtinai tušti. Čia reikėtu daugiau gyvybės... Gal reikėtu įsigyti gyvunėlį... Nors gal ne žinant mane aš tikriausiai pamirščiau jį pašerti.

Pasijungusi televizorių įjungiau muzikos kanalą. Užmerkiau akis atsirėmusi į sofos atlošą. Bandžiau negalvoti apie nieką. Bandžiau leisti sau ramiai pabūti namuose , bet žinoma mano vibruojantis telefonas nenorėjo man pritarti. Papurčiusi galvą į šonus ir garsiai sudejavus iš nepasitenkinimo pažvelgiau į išmanųjį kuris gulėjo ant staliuko ekrane švietė nežinomas numeris. Nekreipdama į jį dėmesio išėjau prie pianino kuris stovėjo kambario šone.

Prisėdusi prie jo perbraukiau per klavišus. Seniai negrojau. Neturėjau tam laiko arba visad teisindavausi , kad neturiu tam laiko. Šypsodamasi kreiva šypseną pradėjau spaudlioti vieną po kito klavišus. Kiek įsidrąsinus pakėliau ir kitą ranką. Niuniuodama savo pirmos dainos melodiją grojau ją su pianinu. Galiausiai nebesivaržiau pradėjau dainuoti ir gyvybingiau liesti klavišus. Buvo gera jaustis nevaržomai ir ganėtinai atsipalaidavusiai.

Atsitraukiau nuo pianino tik tada , kai išgirdau durų skambutį. Pavarčiusi akis pakilau iš savo vietos galėjau spėti , jog tai mano kaimynai kurie visad būna nepatenkinti mano skleidžiamu triukšmu. Nuslinkusi prie durų atrakinau jas net nepažvelgusi pro akutę , tad tikriausiai nenuostabu , kad akimirkai sustingau už jų pamačiusi Do su lagaminu. Sumirksėjau kelis kartus ir kiek sutrikusi pasitraukiau nuo durų leisdama tam vaikinui įeiti į vidų.

-Tiesiai po kaire yra laisvas kambarys dažniausiai ten apsistoja mano jaunėlė sesuo , kai atvyksta į Korėja,-sumurmėjau.

Pingviniukas nusivilko batus griebė savo lagaminą ir nieko netaręs nupėdino ten kur sakiau. Atrodo kažkas įvyko jų rojuje. Spėsiu , kad dėl to kaltas tas meška kuris mane užpuolė. Papurčiusi galvą nuslinkau į virtuvę. Užkaitusi virdulį išėmiau du didelius puodelius. Nusprendusi , kad vaikinas gers arbatą , nes nežinojau ar jis mėgstą kavą. Paėmusi karštus arbatos puodelius nupėdinau į vaikino kambarį kur radau jį sėdintį ant lovos susiėmusį už galvos. Lėtai prišlepsėjau prie jo. Išgirdęs mane pakėlė akis. Ištiesiau jam puodelį jis atsargiai jį paėmė.

-Nori pasipasakoti?,-prakalbo atsirėmusi į spintelę.

-Nebegalėjau gyventi su Kai tik ne po to ką jis padarė. Ilgus metus taiksčiausi su tuo , jog jis manęs nenori , jog jam aš tik šiukšlė. Nebenoriu tokio gyvenimo. Neturėjau kur eiti... tu vienintelė kuria žinojau , kad priimsi , be jokių kamantinėjimu.

-Kas nors iš grupės žino kur tu?

-Palikau lapelį , jog pagyvensiu kurį laiką pas draugę,-sumurmėjo vaikinas.

Stovėjau galvodama apie tai kas toliau manęs laukia. Jai EXO vaikinai sužinos , kad Do pas mane jie tikrai čia atsibels arba ne... Vis dėl to jie jau ir taip pridarė man problemų , tad nemanau , kad jie išdrįs dar kart pasirodyt prie mano namų slenksčio. Persibraukusi per plaukus atsidusau ir pažvelgiau į nuliūdusi vaikiną. Negalėjau jo išvaryti tik ne tada , kai jis atrodo , kaip nuskriaustas vaikas.

-Gali čia likti iki kol viskas išsispręs aš labai retai gaminu , tad jauskis , kaip namie ir pasigamink valgyti spintoje rasi naujų rankšluosčiu. Einu į svetainę jai norėsi prisijunk.